Aiškių teisinių pagrindų nepateikta, nors taikoma kraštutinė priemonė – sulaikymas, tvirtinama Lietuvos advokatūros atstovės ryšiams su visuomene Ievos Paliliūnienės antradienį paviešintame pranešime.
Šiandien (birželio 2 d.) nuvilnijo dar viena Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iš anksčiau atlikto tyrimo didelė operacija – svarbių šaliai organizacijų ir jų vadovų sulaikymas: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, kratos daugelyje Lietuvos vietų.
-
V.Sutkus ir M.Zalatorius įtariami neteisėtu lobizmu, galėjo nukentėti visi mokesčių mokėtojai, abejonių kelia 400 tūkst. eurų suma
-
V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus byla. Įtakingus veikėjus klampina aistras Seime pernai kėlęs bankų mokestis
-
Po skandalingo sulaikymo politikai prisimena bandymus trukdyti apmokestinti bankus
Nepaisant skambių antraščių bei asmenims pritaikyto sulaikymo, vykusioje spaudos konferencijoje STT direktorius nurodė, kad įtarimus šiuo metu sulaikytiems asmenims gali pareikšti tik apibendrintai.
Spaudos konferencijoje STT vadovas taip pat teigė, kad, pavyzdžiui, Manto Zalatoriaus vaidmuo yra viename iš keleto tyrime nagrinėjamų epizodų.
Lietuvos advokatūros nuomone, svarbių Lietuvos organizacijų, kurių veiklai skaidrumas ir reputacija yra pagrindas, vadovų sulaikymas yra perteklinis. Tai priemonė, kuri pažeidžia žmogaus teises bei skirta galimai įbauginti, pažeminti ar iš anksto nuteisti asmenį. Apie neleistinus panašius tokio pobūdžio veiksmus yra pranešęs Seimo kontrolierius, savo 2020 m. vasario mėn. ataskaitoje dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą.
Lietuvos advokatūros pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, tai yra ydinga praktika, įsivyravusi „sulaikymo prezumpcija“, kuri taikoma kaip standartas iš esmės visose situacijose.
„Asmenys gali būti sulaikomi 48 valandomis, ilgesniam terminui planuojama kreiptis į teismą dėl kardomosios priemones – sulaikymo – paskyrimo ir nėra pakankamai laiko nedelsiant kreiptis į teismą, nes būtina dar skubiai parengti dokumentus. Kitais atvejais – asmuo gali būti sulaikomas, jei jis yra darantis nusikaltimą ar reikia nustatyti asmens tapatybę.
Advokatūros pirmininkas I.Vėgėlė kelia klausimus dėl, jo vertinimu, pastaruoju atveju taikytų perteklinių sulaikymų.
Taip pat sulaikymas kaip priemonė yra naudojama, kai būtina atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, pavyzdžiui, kratų metu, siekiant paimti įkalčius ikiteisminiame tyrime. Paprastai, tokio proceso metu asmuo, kuriam galimai yra pareikšti įtarimai, yra sulaikomas gyvenamojoje vietoje, jis gali stebėti atliekamas kratas. Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl asmenys yra sulaikomi iki 48 valandų ir kur jie bus laikomi sulaikymo metu?
Pastebėtina, kad tyrimas pradėtas daugiau kaip prieš pusę metų, vadinasi, teismui paruošti dokumentus dėl kardomosios priemonės buvo galima pasiruošti iš anksto ir dėl sulaikymo kreiptis į teismą. Beje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažįsta, kad pareikšti įtarimus, kurie tyrimo metu nesikeis, dar yra per anksti, nes nėra pakankamai įrodymų“, – klausimus dėl perteklinio sulaikymo reikalingumo kėlė pranešime cituojamas Advokatūros pirmininkas I.Vėgėlė.
Jo teigimu, ypatingai tokios priemonės reikalingumas iškyla, kai kalbame apie asmenis, užimančius aukštas pareigas, institucijose ar organizacijose, kurių veiklai reputacija yra svarbi.
Lietuvos advokatų bendruomenė laikosi pozicijos, kad suėmimas 48 val. turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir griežtai vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytais pagrindais. Itin dažnai pakanka atlikti apklausas, nustatyti apribojimus bendrauti bei atlikti poėmius.
