Galbūt padaryta nusikalstama veika
Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė 15min patvirtino, kad specialiaisiais liudytojais apklausiami trys vienos sodybos gyventojai. Pasak jos, visus juos planuota apklausti antradienį.
Prokuratūra teigia turinti pirminės informacijos, leidžiančios manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika – neteisėtai sieną kirtę migrantai kurį laiką galėjo būti apgyvendinti pasienyje esančioje sodyboje.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui yra suteikiamas tuomet, kai byloje yra duomenų apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, tačiau jų nėra pakankamai tam, kad tam asmeniui būtų pareikšti įtarimai.
Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą migrantų gabenimą per sieną arba neteisėtai sieną jau kirtusių migrantų gabenimą ar slėpimą šalies viduje numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Į Lietuvą pateko ne iškart
Penkių afganistaniečių istorija į viešumą iškilo rugsėjo 8 dieną, kai EŽTT priėmė sprendimą laikinai uždrausti Lietuvai grąžinti juos į Baltarusiją, jei jau šie žmonės yra šalies viduje.
Rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai su jiems atstovaujančia advokate Asta Astrauskiene atėjo į keli šimtai metrų nuo sienos stovintį pasieniečių atraminį punktą ir pateikė EŽTT sprendimą, tačiau vis tiek buvo grąžinti į Baltarusiją.
Pasieniečiai tuomet teigė, kad migrantai visai neseniai į Lietuvą pateko neteisėtai kirtę Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o duomenų, kad jie būtų buvę Lietuvoje kelias dienas prieš tai – nėra.
Po kelių dienų dar kartą Lietuvoje atsidūrusiems afganistaniečiams galiausiai buvo leista pasiprašyti prieglobsčio, jie perkelti į Puškų pasienio užkardą, kur šiuo metu yra privalomai izoliuoti nuo kitų ten esančių migrantų.
Teigia sulaukę pagalbos iš Lauros
Patys afganistaniečiai 15min žurnalistams praėjusią savaitę įvykių eigą aiškino taip: rugsėjo 5 dieną jie patekę į Lietuvą ir šalyje buvę iki rugsėjo 9-osios. Migrantai teigė pasiprašę pagalbos sodyboje, kurioje gyvenanti moteris, vardu Laura, sutiko jiems padėti. Tai ji esą ir pagelbėjo susirandant advokatą.
Tokią pačią istoriją antradienį Seime pasakojo ir afganistaniečiams atstovaujanti advokatė Asta Astrauskienė, kuri teigė, kad migrantai vienoje Rimšės miestelio sodyboje sulaukė pagalbos – maisto ir vandens.
Anot jos, būtent šioje sodyboje ji ir susitiko su migrantais, o vėliau kartu patraukė prie pasieniečių atraminio posto.
„Mes atvykome iš sodybos teritorijos ten gyvenančių asmenų. Dabar jau galima pasakyti viešai, kad asmenys toje sodyboje laukė to sprendimo“, – Liberalų frakcijos posėdyje pasakojo advokatė.
Tame pačiame posėdyje VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad pasieniečiai tuo metu neturėjo jokių duomenų, kad afganistaniečiai iki rugsėjo 9 dienos būtų buvę Lietuvoje.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų slėpimo pradėtas praėjusį penktadienį. Jį atlieka VSAT.