Rado azoto ir fosforo
AAA bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuotekų ir paviršinio vandens Neryje mėginius tyrė Aplinkos apsaugos departamento užsakymu. Vanduo tyrimams buvo paimtas iš nuotekų išleistuvo po valymo į Nerį, iš nuotekų kanalo po valymo prieš įtekant į Nerį (100 m), taip pat pačių nuotekų prieš valymą. Mėginiai imti šių metų sausio 16, sausio 20 ir 21 dienomis.
„Nuotekų mėginiuose po valymo nustatyta bendrojo azoto momentinė koncentracija viršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nurodytą vidutinę metinę vertę nuo 1,2 iki 2,2 kartų. Nustatyta bendrojo fosforo momentinė koncentracija viršija TIPK leidime nurodytą vidutinę metinę vertę nuo 1,3 iki 3,8 kartų“, – apie viršytą taršą informavo savo pranešime agentūra.
Tačiau ši tarša, anot specialistų, nėra pavojinga.
Cheminio deguonies suvartojimo vidutinė paros koncentracija neviršijo normos, o amonio azoto, nitritų azoto ir riebalų koncentracijos neviršijo jiems nustatytos vidutinės metinės ribinės vertės. „Atkreiptinas dėmesys, kad lyginimas su šiomis normomis gali būti tik orientacinio pobūdžio, nes ribinės vertės nustatytos vidutinei metinei, o ne momentinei teršalų koncentracijai. Kitiems parametrams normatyvai nenustatyti“, – teigia AAA.
Plastikas kenkia gyvūnams
Tirtas buvo ir plastikas, patekęs į Nerį. Skandalas dėl šios taršos įsisiūbavo žvejams ir visuomenininkams iš „Lašišos dienoraščio“ paskelbus apie vandenyje plūduriuojančias plastiko daleles. Imtasis tirti nuotekų šulinius visame mieste ir aptikti du taršos židiniai: vienas Sandėlių g. šalia „Ecso“ įmonių teritorijos, antrasis – Liepsnos g. prie didžiulės teritorijos, iš kurios nuotekos suplaukia į tuos šulinius.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ direktorius Marius Švaikauskas šią taršą pavadino teroro aktu.
Agentūra pateikė savo tyrimo duomenis: „Agentūra, siekdama nustatyti į Neries upę patekusių plastiko dalelių kiekį, paėmė mėginį iš Neries upės prie Vilniaus miesto valymo įrenginių nuotekų išleistuvo. 120 litrų vandens mėginio buvo prakošta pro 0.5 mm skersmens sietą. Laboratorijoje plastiko atliekos buvo džiovinamos kambario temperatūroje iki pastovaus svorio, kuris siekė 3,0811 g. Paskaičiuota, kad plastiko atliekų (skendinčių medžiagų), kurių dalelių dydis svyruoja nuo 0,5 mm iki 20 mm, kiekis yra 25,7 mg/L. Mėginį sudaro skirtingos rūšies plastiko, popieriaus ir folijos atliekos. Daugiausia yra plastiko atliekų. Nors plastiko dalelių koncentracijai vandenyje nėra nustatytų ribinių verčių, tokios stambios skendinčios dalelės kelia pavojų gyviesiems vandens organizmams“.
„Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti. Net jei nepateks į gyvūnų kvėpavimo takus, jei plastikas pateks į skrandį, tai gali sukelti mirtingumą. Nes plastikas gali būti ir su pavojingomis medžiagomis, aštriais kampais. Pavojus yra net ir stambesniems gyvūnams – ar ūdroms, ar kitiems, jei jie prigers vandens su plastiku“, – BNS sakė Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.
„Vilniaus vandenys“ tikina nuotekų valykloje neturėję įrenginių tokiai taršai pašalinti. Šiuo metu sukonstruoti savadarbiai filtrai, kuriais mėginama išgaudyti bent didžiąją dalį plastiko dalelių, kad jos nepatektų į Nerį. Vis dėlto, kaip pripažįstama, visiškai išvalyti vandens nuo plastiko nepavyksta.
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas BNS sakė, kad šiuo metu „Vilniaus vandenyse“ atliekamas neplaninis patikrinimas. Jis pabrėžia, kad agentūros perduoti duomenys dėl azoto ir fosforo dar bus vertinami, o šalinti plastiko į aplinką „Vilniaus vandenys“ apskritai neturi teisės. Todėl įmonei ir jos atsakingiems asmenims gresia baudos.
„Dėl momentinės taršos – jei pasitvirtins, kad buvo viršijimai, bus taikomos poveikio priemonės, t.y. administracinės nuobaudos, taip pat ir juridiniam asmeniui. Tiesiog baudos. Jei bus viršytas leidime nustatytas metinis rodiklis, bus taikomas ir padidintas taršos tarifas. O už teršalus, kurių jie neturėjo teisės išleisti, tikėtina, bus skaičiuojama žala. Leidime nenumatyta, kad jie gali išleisti kitus teršalus, taip pat ir plastiką“, – sakė S.Tretjakovas.
Jis pabrėžė, kad be baudų, nustačius metinės taršos viršijimą, „Vilniaus vandenims“ už taršos leidimą gali tekti mokėti nuo penkių iki dešimt kartų didesniu tarifu.
S.Tretjakovas atkreipia dėmesį, kad baudos solidariai gali būti skirtos ir įmonėms, kurios į miesto nuotekų tinklus leidžia smulkintą plastiką, jei jos bus nustatytos.
BNS teigimu, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Neries taršos plastiku sostinėje. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus savivaldybės kreipimąsi dėl teršalų Neryje“, – informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak jos, tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 270-ojo straipsnio antrąją dalį dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo, kai orui, žemei, vandeniui, taip pat gyvūnams ar augalams buvo padaryta didelė žala. Už tai gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Prokurorų vadovaujamą tyrimą atlieka Vilniaus apskrities policija.
Pasak R. Stundienės, savivaldybės perduotą informaciją taip pat dar aiškinasi Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorai.
15min duomenimis, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį į valyklą atkeliaujančiose nuotekose tarša irgi pastebėta, bet jau ne tokia intensyvi, kaip buvo anksčiau.
Ketina kreiptis dėl žalos atlyginimo
Įmonės grupei „Esco“ priklausanti bendrovė „Granulės“ penktadienio vakarą pranešė, kad įmonė tris dienas nevykdo veiklos, todėl ketinama kreiptis dėl žalos atlyginimo.
„Jau trys paros, kaip mes sustabdę veiklą. „Vilniaus vandenys“ nepriima iš mūsų cecho jokių nuotekų, o vakar patikrinus „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleidimo į Nerį vamzdį, akivaizdžiai matoma, kad plastiku užterštas vanduo, toliau sėkmingai patenka į aplinką. Šį faktą kartu su antstoliais fiksavome vaizdo kamera. Tad ar tikrai miesto vadovybė ir jai priklausančios įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovai pagrįstai svaidosi kaltinimais mūsų atžvilgiu“, – pranešime cituojama įmonės verslo plėtros vadovė Justė Prunskienė.
Įmonė taip pat teigia, kad iki šiol „Vilniaus vandenų“ pretenzijų dėl anksčiau imtų mėginių ir jų rezultatų nėra sulaukę – jie atitiko normas, taip pat įmonė teigia, kad savivaldybės įmonė nesidalina su jos atstovais šiomis dienomis paimtų mėginių rezultatais.
Savivaldybės ir įmonės atstovai ketvirtadienį taip pat pranešė nustatę galimą taršą plastiko drožlėmis nuotekų šulinyje Savanorių-Liepsnos gatvių sankryžoje. Pramoninėje teritorijoje yra daug įmonių, tarp jų –plastiką perdirbanti „Plasta“, tačiau aplinkosaugininkai šioje įmonėje pažeidimų nenustatė.
