Ribojimų mažinti kol kas negalvoja
Gyventojų mobilumas mažesnis nei gruodį, tačiau didesnis, nei buvo pavasarį karantino metu – mobilumas yra -79 proc. „Apibendrinant galima sakyti, kad einame teisingu keliu, bet reikia dabartinius ribojimus išlaikyti. Nes turime Čekijos ir Airijos pavyzdžius, kai ten pagerėjus situacijai buvo nuspręsta atleisti ribojimus. Po tų sprendimų ta kreivė šovė į viršų“, – kalbėjo ministrė.
Ji dėkojo policijai, taip pat socialiniams partneriams – iš viso praeitą savaitę dirbo daugiau nei du tūkstančiai pareigūnų ir partnerių. Kontrolės postų buvo apie 1,2 tūkst. Nepraleista apie 4 tūkst. automobilių, protokolų išrašyta apie 1,4 tūkst.
„Policijos pagrindinis tikslas yra ne nubausti asmenis, o pirmiausia informuoti apie būtinybę laikytis karantino ribojimų reikalavimų. Daugiausia protokolų išrašyta dėl būriavimosi pažeidimų. Ypač pavojingas būriavimasis privačiose vietose, nes su tuo susiję daug rizikos virusui plisti“, – teigė A.Bilotaitė.
Kol kas sprendimų dėl pokyčių nėra numatyta, toliau tvirtinama, kad konkrečiau vertinti situaciją bus galima sausio 17 d.
Priekaištavo dėl nesisaugojimo lauke
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad, išmokusi šventinio laikotarpio pamokas, policija keitė savo darbo pobūdį – bandyta organizuoti darbą taip, kad būtų daugiau netikėtumo, daugiau mobilumo, kad postai atsidurtų ten, kur galbūt nesitikima.
„Mažesniais pajėgumais, bet dirbdami kitaip galime pasiekti gerą rezultatą. Efektyviai veikia draudimas judėti tarp savivaldybių. Judama mažiau Lietuvos keliais ir keleliais 79 proc. Savaitgalį buvo gana tušti kurortai, kurortinės vietos. Pats važiavau pro Trakus, Kernavę, tikrai pamačiau, kad žmonių sambūrių nėra. Ko nepasakysi apie didžiuosius miestus šį savaitgalį“, – kalbėjo R.Požėla.
Jis teigė turįs vėl kalbėti apie ribojimų silpnąją grandį – asmenų judėjimo ribojimą toje pačioje savivaldybėje. Jo teigimu, akcentas yra privačios erdvės, kur policija negali viso sukontroliuoti, čia paminėdamas jau plačiai pasklidusią informaciją apie penktadienio įvykį Vilniuje, kai kilo konfliktas tarp pareigūnų ir vakarėlio dalyvių.
Kitas R.Požėlos pastebėjimas buvo dėl žiemos pramogų lauke – asmenys ne visai atsakingai mėgavosi tais malonumais.
„Kažkuria prasme savaitgalį tapome kalnelių ir kitų vietų policija. Tikrai turėjome daug darbo. Šioje vietoje atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės buvome kaltinami, kad nepakankamai ryžtingai elgiamės, neišvaikome žmonių, nerašome protokolų, iš kitos pusės kritika pasigirdo, ką ten iš viso veikiame. Akcentavau klausimą VESK posėdyje, kaip svarbu efektyvinti mūsų komunikaciją, kalbant apie tas pačias grėsmes viešose vietose.
Teko mūsų pareigūnams ne kartą išgirsti tokių neatsakingų pasakymų, kad vaikams virusas nebaisus, kad čiuožinėjant rogutėmis viruso pasigauti neįmanoma“, – sakė R.Požėla, tvirtindamas, kad reikia susitelkus visiems kalbėti ir aiškinti elementarias tiesas.
Kažkuria prasme tapome savaitgalį kalnelių ir kitų vietų policija. Tikrai turėjome daug darbo.
Generalinis policijos komisaras teigė, kad jau ruošiamasi ir kitam savaitgaliui: „Pagal prognozes žiema nepasitrauks, tos pačios grėsmės ir iššūkiai niekur nedings. Galbūt mūsų sąjungininkas bus šaltis, tam tikra prasme juokauju. Bet planuojame kitas, galbūt efektyvesnes priemones. Galbūt vykdyti asmenų ribojimą patekti prie vienų ar kitų objektų.
Problema ta, kad žmonės vienu metu patenka į tas pačias vietas. Ten tų žmonių daug atsiranda. Mėginsime tą situaciją kitą savaitgalį dar efektyviau tvarkyti.“
R.Požėla paminėjo ir tai, kad neramina smurto atvejų daugėjimas. Taip pat ir prieš policijos pareigūnus, jis priminė penktadienį Kaune nukentėjusį policininką.
Bijo Čekijos ir Airijos pavyzdžio
Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė sakė, kad sergamumo rodikliai vis dar aukšti, bet jau kiek sumažėjo. Prieš savaitę rodiklis buvo 1226, dabar – 1005 susirgimai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. „Tai vienas didžiausių sergamumo rodiklių Europoje“, – pabrėžė ji, tvirtindama, kad tai tik vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinama bendra situacija.
Tyrimų apimtys jau grįžo į įprastas, kokios buvo iki švenčių, o teigiamų atvejų dalis prieš savaitę sudarė 21 proc., dabar jau 15 proc.
„Tai lyg ir teigiamas pokytis, kurio mes laukiame, bet tai tik pirmoji savaitė, kai matome teigiamus skaičius, bet labai džiūgauti nesinorėtų. Norėtųsi matyti ilgesnio laiko tendencijas ir nuolatos mažėjančius skaičius. Kol kas situaciją turime vertinti atsargiai, bet teigiamų signalų galime pastebėti“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
Vyriausioji epidemiologė taip pat pastebėjo, kad nors mažėja savivaldybių, kur virusas plinta sparčiau, tačiau Akmenės, Ignalinos, Biržų, Jurbarko savivaldybėse taip nėra, todėl sakyti, kad visoje Lietuvoje yra teigiami pokyčiai, kol kas negalima.
Net ir mažėjant sergamumui, tiek mirčių statistika, tiek hospitalizacijos apimtys išsilaikys panašiu lygiu, tikrai kol kas mažėjimo mirčių, ligoninių apkrovimo artimiausią savaitę nereikėtų tikėtis.
Dėl ligoninių užimtumo irgi teigiamų pokyčių dar nėra, situacija išlieka įtempta. „Kasdien registruojame apie 20–30 mirties atvejų, tai tikrai pakankamai dideli skaičiai. Net ir mažėjant sergamumui, tiek mirčių statistika, tiek hospitalizacijos apimtys išsilaikys panašiu lygiu arba gali svyruoti, tikrai kol kas mažėjimo mirčių, ligoninių apkrovimo artimiausią savaitę nereikėtų tikėtis“, – sakė L.Ašoklienė.
Ji taip pat paminėjo Čekiją, kur sergamumas labai buvo sumažėjęs, kai taikytos griežtos karantino priemonės, tačiau jas atlaisvinus sergamumo kreivės vėl pakilo ir artėja prie Lietuvos situacijos. Panašiai yra ir Airijoje.
L.Ašoklienė norėjo įspėti ir gamtoje laiką leidžiančius žmones, kad tai nėra taip saugu, kaip gali atrodyti.
„Ypač, kai savaitgalį pamatėme besibūriuojančius asmenis gamtoje, parkuose, prasidėjus kalboms dėl galimybės ar negalimybės, didesnės ar mažesnės rizikos užsikrėsti būnant lauke, tai turiu pasakyti, kad ir būnant lauke rizika užsikrėsti išlieka. Ji yra šiek tiek mažesnė nei uždarose patalpose. Bet būnant lauke, neišlaikant saugių atstumų, nedėvint kaukių rizika išlieka tokia pati“, – kalbėjo vyriausioji epidemiologė.
Ji taip pat minėjo, kad kaukės lauke greičiau sudrėksta ir jų apsauga mažėja. Be to, aktyviai leidžiant laiką, sportuojant, viruso išskyrimas yra didesnis, o ir vaikai tikrai gali užsikrėsti ir susirgti COVID-19.
Lietuvoje iki sausio 31 dienos galioja įvestas sugriežtintas karantino režimas. Jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
