Taip ji pareiškė po susitikimo su šios organizacijos vadovu Jurgenu Stocku.
„Gerbiame Interpolo organizacijos neutralumą bei vertiname pastangas įvesti griežtesnę Maskvos nacionalinio centrinio biuro kontrolę. Suprantama, kad Interpolo Konstitucijoje nėra nuostatos dėl šalies narės narystės sustabdymo ar pašalinimo. Tačiau esu tikra, kad gali būti rastas teisinis būdas, jei tam pritars tarptautinė bendruomenė“, – sakė ministrė.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Rusijos, kuri visiškai nepaiso jokių tarptautinės teisės ir tvarkos taisyklių, buvimas Interpolo nare neturi jokios prasmės. Tas pats taikytina ir Baltarusijai“, – teigė ji.
Prieš porą savaičių Interpolas paskelbė, kad imasi riboti Rusijos galimybes tiesiogiai įvesti informaciją į didžiulį pasaulinės policijos organizacijos tinklą. Nuspręsta, kad pranešimus pirmiausia turi patikrinti generalinis sekretoriatas, įsikūręs Prancūzijos mieste Lione.
Vykstant karui tarp dviejų organizacijos narių, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskelbtame pareiškime Interpolas pabrėžė, kad laikosi neutralumo įsipareigojimo.
Tačiau organizacija nurodė, jog „sustiprintos priežiūros ir stebėsenos priemonės“ dėl Maskvos nacionalinio centrinio biuro veiklos reikalingos „siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam piktnaudžiavimui Interpolo kanalais“, pavyzdžiui, nukreiptam prieš asmenis Ukrainoje ar už jos ribų.
Pasak J. Stocko, organizacija turi išlikti neutrali, kitaip ji gali tapti politiniu įrankiu.
Jis pabrėžė, jog jau po Krymo aneksijos 2014-aisiais buvo imtasi ribojančių priemonių Rusijos prieigai prie Interpolo duomenų, tokios pat taisyklės taikomos ir šios dienos kontekste. Be to, yra užtikrinamas stebėsenos procesas, kuriuo užkertamas kelias bet kokiems pažeidimams.
Anot J.Stocko, atsižvelgiant į tarptautinės policijos organizacijos interesus, tam tikri kanalai su Rusija ir Baltarusija turi būti palikti atviri – tai leidžia užkirsti kelią sunkiems tarptautiniams nusikaltimams ar juos išaiškinti.
Jis akcentavo, kad jei būtų nustatyta naujų pažeidimų iš Rusijos ar Baltarusijos pusės, būtų imtasi papildomų veiksmų.
Interpolo vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atskiros šalys narės gali priimti politinius sprendimus ir nebendradarbiauti su Rusija ar Baltarusija, nebesikeisti su jomis duomenimis.
Susitikime ministrė taip pat išreiškė nerimą, jog Interpolo kanalais Rusija ir Baltarusija gali naudotis siekdama persekioti politinio režimo oponentus.
Pasak jos, Lietuva jau patyrė politiškai motyvuotą Lietuvos teisėjų ir prokurorų, dalyvavusių Sausio 13-osios bylos nagrinėjime, persekiojimą, taip pat šių metų rugsėjo viduryje Minsko Nacionalinis Centro biuras išsiuntė valstybėms narėms prašymą pateikti informaciją apie daugiau kaip 800 asmenų, tarp kurių didžioji dalis – lietuviai, gyvenamąją vietą.
Tokiu būdu nedemokratiniai režimai naudojasi savo naryste Interpolo organizacijoje.
Atsakydamas į tai generalinis sekretorius J.Stockas kvietė Interpolui priklausančias šalis nares dar aktyviau tiesiai Interpolui teikti informaciją, ypač tokiose jautriose bylose.
Interpolas – didžiausia policijos tarptautinė organizacija pasaulyje, kuriai šiuo metu priklauso 195 valstybės. Interpolas kitais metais švęs 100-ajį gimtadienį.
