Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 21

Agnė Bilotaitė: karo atveju visi Lietuvos žmonės turėtų kur pasislėpti

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė interviu portalo 15min video laidai „15/15“ sakė, kad Lietuvoje visiems gyventojams pakaktų vietų, kur jie galėtų laikinai pasislėpti nuo bombardavimų ar karo veiksmų, tačiau šias vietas dar reikia apžiūrėti, nes neaišku, ar visos jos tinkamos. Ministrė taip pat nurodė skubiai parengti civilinės saugos strategiją, nes mano, kad šis reikalas Lietuvoje buvo smarkiai apleistas.
Agnė Bilotaitė
Agnė Bilotaitė / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Svarbiausios interviu temos

  • Vietos slėptis suskaičiuotos, bet dar neapžiūrėtos
  • Skubiai rengiama civilinės saugos strategija
  • Vilkikų iš Rusijos blokada – Vyriausybės, ne ministrės kompetencijos reikalas
  • Iš Baltarusijos į Lietuvą bando patekti Rusijoje pagyvenę „kitų tautybių“ žmonės
  • Pabėgėlių nuo karo Ukrainoje mastas – nuo 1 iki 2 tūkstančių per dieną

– Pirmiausia nuo slėptuvių pradėkime. Praėjusią savaitę sakėte, kad civilinės saugos statinių užtektų 40 proc. Lietuvos gyventojų, o kiti galėtų slėptis rūsiuose ar panašiose vietose. Žinome, kad civilinės saugos statiniai nėra lygu slėptuvėms – tokioms, kurios galėtų apsaugoti, pavyzdžiui, nuo bombardavimo. Jūsų nuomone, ar Lietuvoje reikėtų įrenginėti būtent slėptuves – arba naujas, arba atnaujinti senas?

Na, pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu Lietuvai nėra, tą reikėtų labai akcentuoti. Taip pat labai svarbu pasakyti, kad, žinoma, žinojimas yra labai svarbu, ir jeigu žinai, esi pasiruošęs.

Tai jeigu kalbėtume apie civilinės saugos objektus arba kolektyvinės apsaugos objektus, tai mes Lietuvoje jų turime 1900 ir juose galėtų tilpti apie 40 proc. Lietuvos gyventojų. Taip pat mes užklausėme Registrų centro, paprašėme jų pateikti informaciją apie tai, kiek Lietuvoje turime rūsių, kiek turime požeminių aikštelių, kur esant tam tikrai situacijai žmonės galėtų rasti priedangą. Tai duomenys yra tokie, kad visi Lietuvos žmonės galėtų pasislėpti.

Bet, žinoma, labai svarbu yra ruoštis, todėl esame visą pasiruošimą suskirstę į dvi dalis: tai, pirmiausia, yra tas trumpalaikis etapas, ką galima padaryti čia ir dabar ir kas yra daroma.

Aš pati nuolatos susitinku su mūsų savivaldybių atstovais ir su mūsų civilinės saugos specialistais, esame sutarę, kad mums bus pateikta ir jau yra pateikinėjama informacija apie visus mūsų savivaldybėse esančius objektus, tai yra kolektyvinės priedangos vietas, kurias reikia inventorizuoti.

Mano žiniomis, šiuo metu yra pateikta beveik iš visų savivaldybių informacija, dar trūksta tiktai informacijos iš didžiųjų miestų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?