Vidaus reikalų ministerija ir kitos Lietuvos institucijos taip pat ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, siekdamos apsaugoti nuo galimo Rusijos persekiojimo Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant ir svarstant Sausio 13-osios įvykių bylą.
„Aktyviai išsakysime savo nuomonę šiuo klausimu, toliau tęsime dialogą su Europos Komisija, sieksime Europos Sąjungos (ES) lygmens mechanizmo, skirto valstybių narių tarpusavio konsultavimuisi, kad būtų užkirstas kelias tiek politiškai motyvuotoms paieškoms, tiek – dar blogiau! – ekstradicijoms. Klaidos kaina yra per didelė, juk kalbame ne tik apie politiką, kalbame apie žmonių – konstituciniais pagrindais grįstos valstybės pareigūnų – likimus“, – kalba vidaus reikalų ministrė.
2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos žiniasklaida paskelbė apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus trims Lietuvos teisėjams ir ėmėsi veiksmų dėl jų tarptautinės paieškos, pranešime spaudai primena ministerija.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė nedelsdama išsiuntė laiškus visų ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių vidaus reikalų ministrams, informavo apie situaciją ir prašė atkreipti atsakingų už Interpolo užklausas institucijų dėmesį į tai, kad Interpolo paieškų sistema gali būti panaudota politiniam Lietuvos pareigūnų persekiojimui, o tai prieštarauja paties Interpolo konstitucijai.
Vis dėlto pažymėtina, kad esami ES teisiniai mechanizmai nenumato aiškių ir pakankamų procedūrų ES piliečiams apsisaugoti nuo tokio politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariuomenei šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, gyvybės neteko 14 žmonių.
