„Mes užklausėme Registrų centro, kadangi esant tam tikriems pavojams būtų, matyt, būtinybė žmonėms pasislėpti, įvertinti, kiek mes turime priedangos objektų, tai yra rūsių, požeminių aikštelių, cokolinių aukštų.
Mums buvo pateikta informacija, kad <...> tų plotų, kvadratūros, kuris šiandien registruojamas Registrų centre, užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – ketvirtadienį per Vyriausybės pusvalandį Seime nurodė A.Bilotaitė.
Taip pat, pasak jos, Lietuvoje yra 1900 kolektyvinės apsaugos statinių – mokyklų, darželių, arenų ir kitų uždarų erdvių, kurios skirtos laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalios situacijos atveju.
„Šiuo metu yra 1900 kolektyvinės apsaugos objektų, už kuriuos yra atsakingos mūsų savivaldybės ir ten esant reikalui žmonės galėtų apsisaugoti“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė.
Anksčiau ji teigė, kad šiuose statiniuose galėtų tilpti apie 1,2 mln. žmonių, tai yra apie 40 proc. Lietuvos gyventojų.
Ministrė pabrėžė, jog šiuo metu tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra, ir prašė laikytis rimties, nekelti panikos šiuo klausimu.
Dirbame į tolimesnę perspektyvą, kad turėtume <...> tinkamus objektus civilinei saugai Lietuvoje.
„Vidaus reikalų ministerija dirba dviem kryptimis. Viena kryptis yra trumpalaikėje perspektyvoje. Mes užklausėme ir iki šios savaitės pabaigos mums visos savivaldybės pateiks informaciją, kaip jos inventorizavo ir kokioje būklėje yra visi civilinės saugos objektai.
Ir dirbame į tolimesnę perspektyvą, kad susitvarkytume ir turėtume tinkamą finansavimą, tinkamus objektus civilinei saugai Lietuvoje“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Klausimas, kur Lietuvoje reikėtų slėptis karo atveju, iškilo po to, kai Rusija užpuolė kaimynystėje esančią Ukrainą. Invazija į šią šalį tęsiasi 22-ą dieną.
