Šeimininkai ignoruoja kaimynus
„Name susidūrėme su bėda – agresyviu kaimynų augintiniu, t. y. katinu. Gal istorija kažkam pasirodys juokinga, bet galbūt jūs patarsite, kur mums kreiptis. Katinas yra neprižiūrėtas, nešertas ir neįleidžiamas į vidų, todėl dažniausiai būna laiptinėje, kur ir kyla visos problemos.
Puola ir gana skaudžiai, klykia, šnypščia, kanda, šoka į kojas, elgiasi kai sarginis šuo ir turi pakankamai jėgos. Mūsų laiptinėje gyvena vyresnio amžiaus žmonės su įvairiomis ligom, jie nepajėgia apsiginti nuo gyvūno. Su kaimynais tartis dėl augintinio neįmanoma, nes jie patys yra agresyvūs kaip ir jis. Jie nežada jo tvarkyti. Kur mums kreiptis dėl šios problemos?“, – tokia žinutė pasiekė redakciją.
Šeimininkų atsakomybė
Kaip nurodo Jonavos rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklės, gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytas pareigas, turi užtikrinti, kad jų augintiniai nekels grėsmės kitiems žmonėms ar gyvūnams. Taip pat nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų daugiabučių namų bendrojo naudojimo erdvėse: rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse. Šalia to pabrėžiama, kad gyvūnams privalo būti sudarytos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, pašaras, vanduo ir t. t.).
Įžvelgus, kad asmuo pažeidė minėtas taisykles, visada reikėtų pranešti Jonavos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriui (tel. nr.: 8 349 20707) arba policijos pareigūnams (bendruoju pagalbos tarnybų nr.: 112 arba interneto portale https://www.epolicija.lt/).
Beveik 40 pranešimų
Kaip portalą jonavoszinios.lt informavo Kauno apskr. VPK komunikacijos poskyris, per šiuos metus Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariate gauti 39 pranešimai dėl įvairių Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. Iš jų 7 dėl šuns įkandimo pranešėjams, 1 – dėl katino įkandimo.
Policijos pareigūnams pranešta ir apie Fabriko gatvės 14-ojo namo gyventojų bėdą.
Jei šeimininkai nesiims jokių veiksmų, kad gyvūnas nebekeltų pavojaus aplinkiniams, jiems gresia ne tik piniginė bauda, bet ir keturkojo konfiskacija.
Kalbant apie įvykius, kuomet žmonės yra sužalojami gyvūnų, reikėtų nedelsti ir skubiai kreiptis tiek į policijos pareigūnus, tiek į medikus – užfiksavus įvykio faktą, reikia nepamiršti ir rizikos užsikrėsti pasiutlige.
Gydymo nėra
Užkrečiamų lygų ir AIDS (ULAC) centras primena, kad inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Jo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.
„Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą“, – akcentuoja ULAC.
