Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 02 03

Aikštės atgimimas – kažkur toli horizonte (nuotraukos)

Galutiniam komisijos vertinimui pirmadienį pateikti 7 Lukiškių aikštės sutvarkymo ir ją papuošiančios skulptūros „Laisvė“ sukūrimo projektai. Kada bus išrinktas konkurso laimėtojas, negali pasakyti niekas, tačiau aišku, kad naujos aikštės kontūrai geriausiu atveju pradės ryškėti po kelerių metų.
Iki pirmadienio buvo tobulinami 7 Lukiškių aikštės sutvarkymo projektai. Dabar jų likimą spręs vertinimo komisija.
Iki pirmadienio buvo tobulinami 7 Lukiškių aikštės sutvarkymo projektai. Dabar jų likimą spręs vertinimo komisija. / Architektsajunga.lt iliustr.

Pirmadienį į Vilniaus savivaldybę buvo pristatyti dar spalio mėnesį atrinkti ir iki šiol tobulinti 7 architektų projektai, siūlantys, kaip pertvarkyti Lukiškių aikštę.

„Per artimiausią savaitę pradėsime rengti ekspoziciją, kad visi galėtų pamatyti galutinius pasiūlymus. Projektus įvertins recenzentai, o po to laimėtoją rinks vertinimo komisija“, – tolesnę procedūrą aiškino savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus Estetikos poskyrio vedėja Beatričė Raguotienė.

Dar prieš paskelbiant aikštės sutvarkymo konkursą, buvo norima, kad aikštė būtų sutvarkyta Lietuvos tūkstantmečio vardo bei „Vilnius – Europos kultūros sostinė-2009“ minėjimui.

Anot jos, projektą laimėtoją ketinama išrinkti per keletą vertinimo komisijos posėdžių, vyksiančių vasarį. Tačiau „15min“ duomenimis, komisijos pirmininkas – Vilniaus meras Juozas Imbrasas – ketina inicijuoti sprendimo paskelbimo nukėlimą.

„Meras mano, kad neverta skubėti paskelbti sprendimą. Reikia gerai išanalizuoti visus projektus, išklausyti visuomenės nuomonės ir tada skelbti verdiktą“, – teigė mero patarėjas Audrius Gelžinis.

Dar prieš paskelbiant aikštės sutvarkymo konkursą, buvo norima, kad aikštė būtų sutvarkyta Lietuvos tūkstantmečio vardo bei „Vilnius – Europos kultūros sostinė-2009“ minėjimui. Tačiau gerokai susivėlinus, valdininkai ir kiti konkurso projektų vertintojai niekur nebeskuba.

Pagal savivaldybės planus, Lukiškių aikštėje žadama rengti valstybines šventes ir kitus renginius, kuriuose galėtų dalyvauti ne mažiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Po žeme ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir miesto centre trūkstamus viešuosius tualetus.

Kad Lukiškių aikštės projekte neverta skubėti paskelbti laimėtoją ir pradėti darbus, įsitikinęs ir jaunimo iniciatyvinės grupės, siekiančios paskatinti dialogą dėl aikštės Vilniuje, narys ir vienas pagrindinių įkūrėjų Domantas Širvinskas.

„Vien dėl tūkstantmečio progos skubėti neverta, nes aikštę juk turėsime ne tik šiemet, o dar daug metų po to. Svarbiausia, kad piliečiai visais įmanomais būdais išreikštų nuomonę dėl aikštės pertvarkymo ir kad ta nuomonė valdžios būtų išgirsta“, – teigė D.Širvinskas.

Mero patarėjas A.Gelžinis tikino, kad diskusija su visuomene bus užtikrinta. „Planuojame Lukiškių aikštėje pastatyti mini paviljonus, kuriuose bus demonstruojami vertinimo komisijai pateikti Lukiškių aikštės sutvarkymo ir simbolio „Laisvė“ maketai“, – sakė A.Gelžinis.

Ne visos idėjos priimtinos

Aikštės konkurso vertinimo komisijos narys architektas Povilas Jakučionis sakė, kad tolesnio vertinimo iš 7 komisijai pateiktų projektų verti 5.

„Ne visi pateikti projektai yra racionalūs. Manau, nei aš, nei kas kitas nenorėtų Lukiškių aikštės vietoje matyti kažkokių duobių“, – apie projektus kalbėjo P.Jakučionis.

Aikštės konkurso vertinimo komisijos narys architektas Povilas Jakučionis sakė, kad tolesnio vertinimo iš 7 komisijai pateiktų projektų verti 5.

„Keisti Lukiškių aikštę būtina, nes ji šiuo metu yra mirusi – čia nesirenka žmonės“, – sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Anot jo, smulkūs pakeitimai ir smulkūs renovacijos darbai šiai aikštei atsigauti nepadės.

„Šiai vietai būtina pritraukti žmones, nes čia senais laikais vykdavo didžiuliai turgūs ir gyvenimas virte virdavo. Kita vertus, aikštės daugiausia yra skirtos poilsiui. Jei būtų mano valia, aš čia padaryčiau pievą, kurioje žmonės galėtų tiesiog ilsėtis“, – teigė V.Karčiauskas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo Misionierių sodus prie Vilniaus bastėjos. „Vasarą tose pievose susirenka būriai jaunimo“, – teigė jis.

Finansavimo nesitiki

Nors šių metų sostinės savivaldybės biudžetas dar nėra patvirtintas ir dar neaišku, ar pinigų aikštės projekto įgyvendinimui bus skirta, galimybes apskritai finansuoti šį projektą komisijos nariai ir konkurso dalyviai vertino skeptiškai.

„Vargu ar pinigų užteks ir projektui parengti“, – sakė vertinimo komisijos narys architektas P.Jakučionis.

„Gali būti, kad šiemet pinigų apskritai nebus skirta. Nežinome, nei kada bus skelbiami konkurso rezultatai, nei kaip finansuojamas projekto įgyvendinimas. Kol kas svarbiausia – terminas, kad spėtume laiku pristatyti darbus“, – sakė vienas iš konkurse dalyvaujančių architektų Algimantas Nasvytis.

Nepaisant to, aikštės projektų kūrėjai bus apdovanoti piniginiais prizais. Už 1-ąją vietą bus skirtas 150 tūkst. Lt honoraras, 90 tūkst. Lt – už 2-ąją vietą, 65 tūkst. Lt – už 3-iąją ir 2 paskatinamosios premijos po 20 tūkst. Lt. Iš viso Lukiškių aikštės rekonstrukcijai ketinama skirti apie 45 mln. Lt.

Lukiškių aikštės istorija

Dabartinė Lukiškių aikštė XIX a. susiformavo kaip miesto aikštė, kuri 1860 m. buvo paversta didele turgaviete. Iki XIX a. aikštė buvo naudojama kaip kelių sankirta bei ganykla, nes ji tuomet buvo Vilniaus priemiestyje. 1920 m. lenkų aneksijos metu aikštė pervadinta Jozefo Pilsudskio vardu, o sovietų okupacijos periodu tapo Stalino, vėliau Lenino aikšte.

Aikštėje buvo žudomi XIX a. sukilimo dalyviai, po 1940 metų šios aikštės pašonėje įsikūrė TSRS Saugumo komitetas, vykdęs represijas prieš Lietuvos gyventojus.

1990 metų Kovo 11-osios aktu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais aikštėje buvo nugriautas Lenino paminklas ir ji atgavo senąjį Lukiškių pavadinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos