„Ką mes čia besakytume, jūs vis tiek taip traktuosite. Tiesą sakant, ne mes iniciatoriai, reiktų iniciatorių klausti. Bet mums tinka toks variantas. Aš manau, kad jis yra tiesiog geresnis“, – paklaustas, ar šios pataisos reikėjo tam, kad jo vadovaujama partija išliktų Seime, 15min studijoje trečiadienį kalbėjo G.Kirkilas.
Politologės A.Ramonaitės nuomone, šis siūlymas yra rizikingas ir pavojingas.
„Ir, tiesą sakant, labai savanaudiškas. Šitiek metų mes gyvenome ir dar nebuvome priėję prie situacijos, kad valdantieji bijotų nepatekti į Seimą ir dėl to mažintų kartelę. Tai irgi, matyt, kažką sako apie valdžią“, – tvirtino ji.
Politologė tvirtino, kad, jos skaičiavimais, nuleidus kartelę kitame Seime gali būti apie 12 partijų, o tai automatiškai apsunkins galimybes suformuoti koaliciją ir paskatins greičiau ją griauti.
Dar nebuvome priėję prie situacijos, kad valdantieji bijotų nepatekti į Seimą ir dėl to mažintų kartelę.
„Jei 6–8 partijos turės po du, tris, penkis mandatus ir kombinacijų galimybė bus labai didelė, tai rizika, kad partijos tiesiog bandys keisti Vyriausybę ir ją performuoti daugybę kartų“, – dėstė ji.
Be to, anot A.Ramonaitės, toks žemas barjeras skatins skaldytis partijas viduje.
„Pas mus ir taip didelis nestabilumas rinkėjų. Naujos partijos ir šiaip turi daug galimybių patekti į valdžią, tai dabar dar bus didesnė paskata susimesti ir burti naują partiją“, – aiškino politologė.
Pavyzdžiu rodo Daniją, o ten – 13 partijų
G.Kirkilas tikino, kad ir dabar nėra apsisaugota nuo pavienių Seimo narių išrinkimo, nes jie gali laimėti rinkimus vienmandatėse apygardose. Todėl gąsdinimai esą Seime bus daugiau fragmentacijos, pasak G.Kirkilo, nepagrįsti. Pavyzdžiu jis nurodė Daniją.
„Danijoj 2 proc. Panašus skaičius gyventojų. Ir ką? Ten labai dėl tų 2 proc. padaugėjo partijų? Kaip buvo 5–6, taip ir lieka“, – sakė G.Kirkilas.
Tai nėra tiesa. Danijos parlamente šiuo metu dirba 13 partijų atstovai.
G.Kirkilo teigimu, Lietuvoje 5 proc. barjeras buvo nustatytas todėl, kad anuomet partijos buvo jaunos ir jas sukurti buvo labai lengva, jos negaudavo valstybės finansavimo.
„Dabar mes turime gana griežtus reikalavimus. 2000 narių surinkti yra gana sudėtinga. (...) Tai užtrunka beveik metus paprastai“, – skaičiavo jis.
A.Ramonaitė nurodė, kad Europoje absoliuti dauguma šalių turi 5 proc. kartelę. Ir esą ne be reikalo. Net ir turėjusios mažesnę imasi ją didinti, kad išvengtų susiskaldymo ir chaoso parlamentuose. Politologės teigimu, ir Lietuva greičiausiai ilgainiui grįžtų prie aukštesnio barjero, nes pamatys, kad taip dirbti neįmanoma.
Ne barjeras kuria partijas. (...) Reiškia yra poreikis. Nebūtų poreikio, tu jo nesukurtum.
„Vidutiniškai į Seimą patenka 7 partijos jau tokios didesnės, kurios gali turėti frakcijas Seime. Ir tai jau yra labai daug, o ką mes darome? Dar labiau bloginame situaciją vietoj to, kad gerintumėme“, – apgailestavo politologė.
Ji atmetė ir G.Kirkilo teiginius esą politinio susiskaldymo kartelė nelemia, nes Vokietijoje ir su aukšta kartele naujos partijos išrenkamos į parlamentą. „Ne barjeras kuria partijas. (...) Reiškia yra poreikis. Nebūtų poreikio, tu jo nesukurtum“, – atsakė LSDDP pirmininkas.
Koks bus Seimas 2020 m.?
G.Kirkilas prognozuoja, kad smarkiai politinė situacija Lietuvoje nesikeis net ir sumažinus kartelę. Esą bus išrinkta tik „viena kita“ partija daugiau.
A.Ramonaitė kategoriškai nesutiko. Pasak jos, partijų bus gerokai daugiau – 11–12. Ji tikino, kad naudingiausios tokios pataisos dabar palyginti menką visuomenės paramą turinčioms partijoms – LSDDP, Liberalų sąjūdžiui, Laisvės partijai, Centro partijai „Gerovės Lietuva“, „Tvarkai ir teisingumui“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, naujai besikuriančioms partijoms.
„Tų naujokų gali pradėti dygti kaip grybų“, – prognozavo ji, nors akcentavo, kad ši pataisa visgi labiau trokštama tų, kurie nori ne ateiti, o išlikti Seime.
Mes praeisim ir per penkių procentų kartelę. Mes visiškai dėl to nesijaudiname.
G.Kirkilas tikino, kad pataisa tikrai nėra skirta tik jo partijai ir esą ne „socialdarbiečiai“ dėl jos labiausiai nerimauja.
„Mes praeisim ir per penkių procentų kartelę. Mes visiškai dėl to nesijaudiname“, – sakė jis.
Tačiau A.Ramonaitė tuo nėra įsitikinusi. Toli gražu. „Aš abejoju, ar jūsų partija praeis ir per tą 3 proc. barjerą, bet matysim“, – į G.Kirkilą kreipėsi profesorė.
LSDDP pirmininkas aiškino, kad pažeminti kartelę reikia ir dėl to, kad dabar partijų veiklą riboja finansai, o visuomenės nuomonė apie Seimą prasta. Tačiau paklaustas, ar sumažinta kartelė tikrai pagerins parlamento įvaizdį, G.Kirkilas kalbą suko kita linkme. „Bent jau kairiųjų balsai nenueis pas dešiniuosiuos“, – kalbėjo jis.
A.Ramonaitės teigimu, Seimo įvaizdis greičiausiai dar pablogės, nes sprendimus priimti taps vis sunkiau, bus daugiau konfliktų.
Tiesa, G.Kirkilas pripažino, kad kol kas su prezidentu Gitanu Nausėda dėl 3 proc. kartelės Seimo rinkimuose partijoms ir 5 proc. koalicijoms nėra sutarta. Valstybės vadovas anksčiau yra pasisakęs už kartelės mažinimą iki atitinkamai 4 ir 6 proc.
