„Connect Ireland“ – nevyriausybinė Airijoje užsimezgusi iniciatyva, suvienijusi beveik 100 tūkst. airių visame pasaulyje. Šios iniciatyvos dėka į Airiją pritraukta beveik šimtas investuotojų. Jie jau sukūrė kelis tūkstančius darbo vietų, daugumą jų – regionuose. Tai padėjo Airijai pakilti iš šalį kausčiusio ekonomikos nuosmukio.
Kokia yra „Connect Ireland“ sėkmės paslaptis ir ko galėtų pasimokyti Lietuva? Apie tai 15min kalbėjosi su J.Murphy.
– Kaip gimė „Connect Ireland“ iniciatyva?
– Deja, ji atsirado ne iš gero gyvenimo. Mūsų šalies, mažos ir jautrios išoriniams veiksniams bei pokyčiams valstybės, situacija buvo labai nestabili, patyrėme didelių ekonomikos sukrėtimų. Didesnių negu bet kada šiuolaikinėje mūsų šalies istorijoje. Airijos ekonominė ateitis atrodė neapibrėžta, ir mes patyrėme didelę savo piliečių emigraciją į visas keturias pasaulio šalis.
Jie ieškojo darbo. Kai kuriose Airijos dalyse nedarbo lygis pakilo iki 24 procentų – darbo neturėjo kas ketvirtas galintis dirbti žmogus. Ypač tai palietė jaunus žmones, ypač tuos, kurie dirbo statybų sektoriuje.
„Connect Ireland“ veiklą pradėjo 2012 m. ir pasiekė puikių rezultatų – dabar jau ketvirtus metus iš eilės pirmaujame Europoje pagal ekonomikos augimą. Tai nuostabus pokytis. Tai savotiškas paminklas Airijos žmonių ryžtui ir sunkiam darbui.
Ką mes darėme? Mes susisiekdavome su Airiją palikusiais airiais, kad ir kur jie būtų įsikūrę. Nes didelė dalis mūsų emigrantų ten, kur išvyko, dirbo labai sunkiai. Ir jie įgaudavo vertingų ryšių, užmegzdavo kontaktus su šalių, į kurias imigravo, verslo bendruomene.
Mes tiesiog jų prašėme – jei kada nors turėsite progą bendrauti su bendrovės, kuri ketina plėstis į Europą, atstovais, tiesiog iškart perduokite jų kontaktus mums, „Connect Ireland“. Kad Airija įgytų pranašumą prieš kitas Europos šalis. Mes supratome, kad jei pavyks gauti šią informaciją pirmiau negu kitiems, mes įgysime progą palenkti šias bendroves į savo pusę. Ir jos sukurs ilgalaikes darbo vietas.
Mes skyrėme didžiausią dėmesį mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms – tokioms, kurios galėtų sukurti 100 ar mažiau darbo vietų. Ir ypač rūpinomės tuo, kad naujos bendrovės ateitų ne į didžiuosius miestus. Kad būtų skatinamas naujų darbo vietų kūrimas kaimiškose vietovėse.
Mūsų patirtis rodo, kad kai pavyksta įtikinti bendrovę, ypač tokią, kuri užsiima prekyba arba paslaugų teikimu tarptautiniu mastu, ateiti į kaimišką vietovę, to teigiamas poveikis vietos ekonomikai yra didžiulis.
Nuo 2012 m. jau subūrėme daugiau negu 100 tūkst. žmonių tinklą. Šie žmonės gyvena 147 šalyse visame pasaulyje ir kasdien didelė jų dalis suteikia mums naujos informacijos. Papasakoja apie vietas, kuriose buvo, pokalbius, kuriuos turėjo. Jei jų pašnekovai verslininkai, paklausti, „Kaip sekasi verslas?“, atsako: „Gerai. Svarstome apie plėtrą“, jie suteikia šią informaciją mums.
Ir tada mes, „Connect Ireland“, susisiekiame su jais. Kviečiame – plėskite į Airiją. Idealiu atveju, jie plečiasi čia ir kuria darbo vietas, kurios atneša ilgalaikę naudą Airijos ekonomikai.
– Kodėl nutarėte atvykti būtent į Lietuvą?
– Šiuo metu Airijoje tokia situacija, kad beveik visi, kurie nori turėti darbą, jį turi. Labai džiaugiuosi, galėdama tai pasakyti. Todėl mes esame puikioje situacijoje, kad galėtume pabandyti padėti kitoms šalims.
Tarp Lietuvos ir Airijos yra daug panašumų, apie kuriuos mes žinome jau keletą metų. Airijoje gyvena didelė lietuvių diaspora, tad mes turėjome progą priprasti prie Lietuvos kultūros. Ji panaši į mūsiškę.
Manau, kad priežastis, kodėl aš vykstu į Panevėžio forumą – jūs dabar esate labai ypatingame, netgi, sakyčiau, unikaliame savo istorijos etape. Švenčiate Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Žinau, kad esate ambicingi ir kad Lietuvoje egzistuoja jausmas, kad mes galime kažką produktyvaus nuveikti kartu. Mes irgi taip galvojame.
Norime padėti skatinti panašią į „Connect Ireland“ iniciatyvą ir Lietuvoje. Dėl kai kurių veiksnių mes Lietuvai netgi pavydime – pavyzdžiui, jūs esate labai stiprūs technologiškai, jūsų informacijos ir komunikacinių technologijų sektorius yra labai toli pažengęs.
Mes matome galimybę suremti pečius ir nuveikti kažką teigiamo kartu. Ilgalaikis to tikslas – pritraukti investuotojus, kurie kuria darbo vietas, stiprina bendruomenes. Tai į naudą visiems.
Mūsų ambicija – kad Lietuvoje pradėtų vykti panaši nacionalinio masto programa, kuriai padėtų mūsų patirtis, sukaupta per metus.
– O ar manote, kad dabartinė Lietuvos situacija ir šaliai tenkantys iššūkiai yra panašūs į tuos, su kuriais Airija susidūrė 2012 m?
– Manau, kad taip. Prieš šešerius metus mes susidūrėme su panašiais iššūkiais, kaip Lietuva dabar. Mes pažengėme toli į priekį dėl to, apie ką kalbėjau anksčiau – airių ryžto žengti į priekį ir sunkaus darbo.
Žinoma, iššūkių yra visada, ir jaustis viską pasiekę negalime. Bet mums atrodo, kad Lietuva yra panaši į Airiją. Tiek dėl to, kad Lietuvą, kaip ir Airiją, paliko daug emigrantų, kurie pasklido po visą pasaulį ir užmezgė naudingų ryšių, tiek dėl to, kad Lietuvoje yra geras švietimo lygis, tiek dėl to, kad gausu darbštaus jaunimo.
Labai svarbu tai, kad pas jus egzistuoja didelė bendruomenė žmonių, kuriems buvimas lietuviu yra svarbu. Net jei gyvena ne Lietuvoje. Visi šie dalykai kartu gali padėti sukuriant pasaulinį lietuvių tinklą, kuris padėtų pritraukti užsienio investicijas.
Jūs turite labai gerą organizaciją „Investuok Lietuvoje“, kurie nudirba daug gerų darbų. Tačiau jie veikia „iš viršaus“.
Jūs turite labai gerą organizaciją „Investuok Lietuvoje“, kurie nudirba daug gerų darbų. Tačiau jie veikia „iš viršaus“.
Reikia, kad tokie dalykai vyktų ir „iš apačios“. Kad paprasti lietuviai, kurie turi užsienyje dirbančių ir gyvenančių giminaičių ar draugų, su jais susisiektų ir paprašytų pranešti, jei šie sužinos, kad kažkokia bendrovė svarsto apie plėtrą. Nebūtinai bendrovė – tai gali būti ir startuolis ar individualus investuotojas. Tai visiškai įmanoma, jei lietuviai turės, kaip tai padaryti, ir tikės, kad tai gali pavykti.
– Viena iš problemų, su kuriomis susiduria Lietuva – takoskyra tarp Vilniaus ir mažesnių miestų bei regionų. Jūs skiriate didelį dėmesį investicijų pritraukimui būtent į kaimiškas vietoves. Ką turėtų daryti Lietuva, kad tai pakartotų?
– Labai geras klausimas. Mano patirtis rodo, kad dažnai užsieniečiai, kai susimąsto apie Airiją, iškart automatiškai pagalvoja apie Dubliną. Nes Airija yra maža.
Tačiau prie „Connect Ireland“ veiklos prisidedantys airiai dažnai būna kilę ne iš Dublino, o iš mažesnių miestų ar kaimų. Ir nėra jokios priežasties, kodėl į tokias vietas negalima skatinti investicijų. Tiesą sakant, dažnai užsienio bendrovėms tai netgi naudinga – žmonių išsilavinimas toks pats, o, pavyzdžiui, patalpų nuoma kainuoja daug mažiau.
Sukūrus reikalingą infrastruktūrą ir išplėtojus komunikacijas, tikrai įmanoma pritraukti investicijas ne tik į Vilnių, bet ir į kitas vietoves. Aišku, dalis bendrovių visuomet norės kurtis būtent sostinėje – tai jų pasirinkimas. Tačiau kitos bendrovės, joms pristačius galimybę kurtis Kaune ar mažesniuose miesteliuose, tikrai ją svarstys ir galbūt priims. Svarbiausia – parodyti, kad tokia galimybė apskritai yra.
– Lietuvoje egzistuoja didelis nepasitikėjimas politikais, dažnai pereinantis į nepasitikėjimą valstybe. Ar su panašia problema susidūrė Airija? Kas paskatino pasitikėti „Connect Ireland“ programa?
– Manau, kad Airijoje tai irgi egzistuoja. Kai pradėjome veiklą 2012 m., daug žmonių jau buvo palikę Airiją. Ne todėl, kad būtų labai norėję, bet todėl, kad buvo priversti, nes trūko darbo vietų. Jie nenorėjo išvykti, bet turėjo išvykti. Dėl to jie dažnai jausdavo stiprų nusivylimą savo šalimi. Daugelis jų manė, kad jų tėvynė nesugebėjo jiems suteikti galimybės gyventi normalų gyvenimą.
Todėl ką nuo pat pradžių stengėsi padaryti „Connect Ireland“ ir ką, manau, mums pavyko padaryti labai gerai – būti visiškai apolitiškiems ir nesisieti su jokia konkrečia politine jėga.
Todėl ką nuo pat pradžių stengėsi padaryti „Connect Ireland“ ir ką, manau, mums pavyko padaryti labai gerai – būti visiškai apolitiškiems ir nesisieti su jokia konkrečia politine jėga.
Mus rėmė ir valdančiosios partijos, ir opozicija, ir nepartiniai politikai, ir kariuomenė, ir dar daug kas. Mus rėmė visi, kurie apie Airiją mąstė pozityviai ir progresyviai.
Šūkį „valdžią žmonėms“ mes įgyvendinome gana pažodžiui. Daug žmonių pirmą kartą turėjo galimybę prie investicijų pritraukimo prisidėti visiškai tiesiogiai, padedami savo asmeninių pažinčių ir ryšių.
Manau, labai svarbu, kad tai būtų nepolitinė iniciatyva. Aišku, ją būtinai turi remti Vyriausybė, bet dar svarbiau, kad ją remtų žmonės. Ir mums tai pavyko pasiekti – žmonės jautė, kad ši idėja priklauso jiems. Kai investicijos atėjo į jų gimtuosius miestus, jie pagrįstai tuo didžiavosi. Tai sukėlė „sniego gniūžtės“ efektą – vis daugiau ir daugiau žmonių norėjo prisidėti. Tai tapo nacionaline iniciatyva, prie kurios prisidėjo tūkstančiai airių.
Ačiū už pokalbį.
