Policijos pareigūnai teismo salėje iškėlė ne vieną versiją, ką pažeidė A.G.Astrauskė ir kodėl ji buvo sulaikyta.
Pirmoji pareigūnų iškelta versija, kad jie skubėjo į nelegaliai organizuotą mitingą. Tačiau Trispalvės alėjoje tą vakarą protestuoti buvo susirinkę vos 4 žmonės, todėl tai nelaikoma susibūrimu.
Kita versija, kodėl pareigūnai prisikabino prie protestuotojų – esą jiems atvykus Lietuvos vėliava buvo nepagarbiai numesta. Išties ji tiesiog buvo pastatyta prie krūmų.
Dar vienas pareigūnų paaiškinimas – pažeistos švaros ir tvarkymo taisyklės, nes viešoje vietoje degintos žvakutės ir paliktos gėlės. Tačiau įvykio metu dėl to pretenzijų niekas niekam nereiškė, o pažeidimas nustatytas nebuvo.
Vaizdo įrašuose – skandalingi pareigūnų žodžiai
O išties atvykę pareigūnai jau buvo nusprendę sulaikyti susirinkusiuosius, nes jie neva organizavo neteisėtą mitingą.
„Mes negalim sulaikyti už vėliavą, ji stovi įsmeigta į žemę“, – tokie pareigūnės Karinos Antipovos pasakyti žodžiai kalbant telefonu užfiksuoti vaizdo įraše, kai policija atvyko į įvykio vietą.
„Ką mums daryti, jie realiai nieko nepažeidžia, – vėliau kalbėdama telefonu sako kita pareigūnė I.Ž. – Jūs suprantat, kas čia bus, jeigu mes ją sulaikysim.“
„Supratau, kaip mitingą, – vėliau ištaria ji ir baigusi pokalbį telefonu informuoja kolegas. – Sulaikysim už teisėtų nurodymų nevykdymą, mūsų pagrindas, kad mitingas neoficialus, vėliava negali būti krūmuose, dabar ji paėmė vėliavą, dainuoja „Lietuva laisva“, daro taip mini mitingą.“
Ir tik po šių žodžių K.Antipova prieina prie vėliava mosavusios mokytojos ir pareikalauja prisistatyti.
„Aš esu policijos pareigūnė, man pagrindo nereikia“, – pareiškė K.Antipova, sulaukusi neigiamo atsakymo.
Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažymėjo, kad buvimas policininku automatiškai nesuteikia teisės nustatyti bet kurio žmogaus tapatybę.
O K.Antipovos pareiškimas sukėlė abejonių, kad pareigūnė tą vakarą pati nelabai žinojo, kokiu pagrindu ji reikalauja prisistatyti ir dėl kokio pažeidimo kabinėjasi.
Netrukus A.G.Astrauskė prisistato, o pareigūnai, bendraudami tarpusavyje ir telefonu, akivaizdžiai pasimetę.
„Ventai paskambinom, sako pasiimt vėliavą sau ir paimt šitą moteriškę, ir vežti į komisariatą, bet kol kas nematau čia jokio pagrindo, čia išvis nieko jie nedarė, moteris stovėjo ten, mosikavo vėliava, šaukė „Lietuva laisva“, – sakė pareigūnė I.Ž.
„Jau įsodinom, į mašiną, tai ką dabar ir vėl? Budėtojau, nejuokaukit, mus ką tik prifilmavo gatvėje“, – kalbėdama telefonu sako K.Antipova ir pareiškia, kad veža sulaikytąją į komisariatą, nes kitaip viskas atrodys kaip nežinia kas.
Pareigūnų veiksmai – neteisėti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo itin kruopščiai.
Į posėdžius iškviesti tiek sulaikyme dalyvavę pareigūnai, tiek jį stebėję liudytojai.
Savo nutarime teisėja pažymėjo, kad asmens sulaikymas yra viena iš labiausiai asmens laisves ribojančių prievartos priemonių ir gali būti taikoma tik aiškiai esant įstatymo nustatytiems pagrindams. Šiuo atveju, jokio pagrindo sulaikyti A.G.Astrauskę pareigūnai neturėjo.
„Policijos pareigūnės, apklaustos liudytojomis, negalėjo aiškiai nurodyti sulaikymo pagrindo. A.G.Astrauskei įvykio vietoje nurodyta, kad ji sulaikoma pasiaiškinimo surašymui, tai paminėta net kelis kartus. K.Antipova teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinį sulaikymą taikė, nes moteris nevykdė reikalavimo prisistatyti, buvo nurodymas sulaikyti, kad būtų galima nustatyti jos tapatybę ir išsiaiškinti, ar tai jos vėliava, taip pat gauti pasiaiškinimą. I.Ž. nurodė, kad moterį sulaikė, nes ji neprisistatė, nenorėjo duoti vėliavos. Tarnybinio patikrinimo metu abi pareigūnės paaiškino, kad A.G.Astrauskė buvo sulaikyta siekiant nustatyti, patikslinti jos asmens tapatybę“, – rašoma nutarime.
Protokolą dėl pareigūnų reikalavimo nevykdymo surašę policininkai nurodė, kad A.G.Astrauskė įstatymus pažeidinėjo ir jau pristatyta į komisariatą.
Ji neva atsisakė pareigūnams parodyti savo daiktus, naudojosi telefonu, nors tą daryti jai buvo uždrausta.
Kadangi sulaikymas iš esmės buvo neteisėtas, todėl ir visi pareigūnų tolimesni veiksmai, taip pat reikalavimai komisariate prasilenkė su įstatymais.
Tačiau net ir priešingu atveju, anot teisėjos, pareigūnai komisariate neturėjo teisės reikalauti tikrinti A.G.Astrauskės daiktus.
Teismo posėdyje policijos atstovai aiškino, kad daiktus tikrinti jie turėjo, nes ruošėsi A.G.Astrauskę uždaryti į laikino sulaikymo kamerą, o ten pasodinti žmonės negali turėti tam tikrų daiktų.
„Į laikino sulaikymo patalpas uždaromi visi asmenys, kuriems taikomas administracinis sulaikymas, tose patalpose asmenys laukia, kol atsilaisvins tyrėjas, kuris tiria jų administracinio nusižengimo bylą, nes kitur komisariate nėra kur laukti tyrėjo“, – tokį paaiškinimą teismui pateikė policija.
Bet tokia pozicija prasilenkia su įstatymais, nes administracinės teisės pažeidėjus už grotų galima uždaryti tik tuo atveju, jei jie girti, jų daugiau nei trys ir jie kelia grėsmę pareigūnų saugumui, taip pat trukdo jiems dirbti.
„Taigi priešingai, nei buvo teigiama, tai, kad taikomas administracinis sulaikymas automatiškai nereiškia, kad asmuo turi būti ir uždaromas į laikino sulaikymo patalpas, tam reikia nustatyti papildomą pagrindą. A.G.Astrauskė buvo blaivi, nebuvo pagrindo įtarti, kad ji gali bandyti pabėgti, ji pradžioje, kol nebuvo tikrinami jos daiktai, nekliudė jokiems tyrimo veiksmams – atsakinėjo į pareigūno klausimus, sutiko tikrintis blaivumą ir pan. Tai, kad ji reiškė pretenzijas dėl, jos nuomone, neteisėtų pareigūnų veiksmų, negali būti laikoma trukdymu pareigūnų darbui, ir dėl to asmuo negali būti uždaromas į laikino sulaikymo patalpą. Konstatuotina, kad sprendimas uždaryti A.G.Astrauskę į laikino sulaikymo patalpas, o tuo pagrindu – ir tikrinti jos daiktus, nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – pažymėjo teisėja.
Teisėja nutarė, kad A.G.Astrauskė šioje byloje nieko nepažeidė, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
