Kauno apygardos prokuratūros atstovė BNS informavo, kad dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovai sako chemikalų vandenyje neradę, tačiau nustatė, kad nevalytų nuotekų išleista triskart daugiau nei galima.
„Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorija rado, kad organinės medžiagos neišvalytose nuotekose tris kartus viršija normą. Nuotekos yra nepakankamai išvalytos“, – BNS penktadienį sakė Kėdainių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Albertas Narvidas.
15min jis pateikė tikslius tyrimų rezultatus: „Šiandien (rugsėjo 7 dieną – aut. past.) gavome UAB „Kėdainių vandenys“ išleidžiamų nuotekų tyrimų rezultatų protokolą, kuriame nustatyta, kad nuotekose po valymo organinės medžiagos BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas) rodiklis normą (17 mg/l) viršija 3 kartus (51 mg/l), bendras azotas (norma 15 mg/l) – 2,6 karto ir bendras fosforas (norma 2 mg/l) – 1,7 karto. Vidutiniškai per parą išleidžiama nuo 5 500 iki 6 500 kubinių metrų nepakankamai išvalytų nuotekų.“
Apibendrindamas tyrimų išvadas A.Narvidas patikino: „Kai bėga tris kartus daugiau organinių medžiagų negu leidžiama, negali pasakyti, kad yra gerai. Už išleidimą yra atsakingi „Kėdainių vandenys“. Ir tos istorijos, kad kažkas kažką įpylė – tai yra įmonės reikalas. Surasti kaltininkus, pareikšti jiems pretenzijas. Mūsų tikslas – kad nebėgtų tarša per galutinį vamzdį, kuris priklauso „Kėdainių vandenims“.
Todėl šios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už nuotekų išmetimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas normas, bus taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 170 iki 1 170 eurų. Tikėtina, kad atsakomybės įmonės vadovas sulauks ir už nepranešimą laiku apie susiklosčiusią situaciją. Teisininkai šiuo metu tai vertina.“
Pastebi direktoriaus aplaidumą
Pasak Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjo Remigijaus Geležausko, didelės tragedijos šioje situacijoje nėra – kritusių žuvų nepastebėta. Pastebi jis „Kėdainių vandenų“ direktoriaus aplaidumą.
„Turėjo pranešti jis apie padidėjusią taršą ir mums, ir savivaldybei. Nepranešė. Pasirodo, jau nuo rugpjūčio 21 dienos direktorius kažkokius negerumus fiksavo. Kodėl nepranešė? Gal galvojo, kad nieko čia baisaus nevyksta“, – teigė R.Geležauskas.
Pasak jo, iš Nevėžio upės (šalia išleistuvo) paimtų mėginių tyrimai geresni nei mėginių, paimtų nuotekų valymo įrenginiuose. Blogi tik bendro fosforo rodikliai.
„Žalos gamtai mes neskaičiuosime. Žuvys nenukentėjo, tragedijos nėra. „Kėdainių vandenys“ susimokės tik pabaigoje metų už normų viršijimą“, – pabrėžė R.Geležauskas, patikinęs, kad ir anksčiau tokias „baudas“ ši įmonė yra mokėjusi.
Tą patį patvirtino ir aplinkosaugininkas A.Narvidas. Anot jo, metines azoto normas „Kėdainių vandenys“ viršijo ne kartą, todėl tai yra laikoma problemine įmone.
„Tiesiog jų įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti bendrojo azoto. Tai kita tema. Kiekvieną mėnesį laboratorija ima mėginius, tokių rezultatų dar nėra buvę. Įmonei bus skaičiuojami padidinto tarifo taršos mokesčiai. Viskas dauginsis iš dešimt. Grubiai pasakius, prikapsėjo jau apie 7 tūkst. eurų už tą normų viršijimą. Kontroliuosim, kad įmonė suskaičiuotų gerai ir tinkamai deklaruotų mokesčių inspekcijai.
Ketvirtadienį paimti nauji mėginiai, abejoju, ar jie bus geri, tačiau vaizdas vietoje geresnis – vanduo atrodo švaresnis. Įmonės direktorius yra įpareigotas iki rugsėjo 10 dienos atstatyti valymo įrenginių tinkamą veiklą“, – patikino jis.
Viena diena taršos – 700 eurų
Kėdainių rajono savivaldybė skelbia išsiaiškinusi, kad naktimis Kėdainių mieste į buitinių nuotekų surinkimo tinklus pilami dideli kol kas nenustatytų chemikalų kiekiai, todėl nustojo tinkamai veikti biologiniai buitinių nuotekų valymo įrengimai.
A.Narvido teigimu, tai turėtų nustatyti patys „Kėdainių vandenys“, tačiau aplinkosaugininkų atliktas tyrimas kitų cheminių medžiagų nuotekose nefiksuoja.
„Tie chemikalai, jeigu ir buvo pilti, sutrikdė bakterijų darbą, valymo įrenginiai blogai dirba, bet išleistose (nuotekose – BNS), mūsų duomenimis, viršijamos biocheminio deguonies suvartojimo, bendro azoto, bendro fosforo normos, bet, pavyzdžiui, skalbimo priemonių ieškojome – jokios normos neviršijamos“, – sakė jis.
Pasak A.Narvido, kitų cheminių medžiagų kiekį nuotekose būtų galima nustatyti, žinant, ko tiksliai ieškoti.
Kėdainių rajono agentūra skaičiuoja gamtai padarytą žalą. Pirminiais skaičiavimais, viena diena taršos bendrovei gali kainuoti apie 700 eurų, skaičiuojant nuo rugpjūčio 29 dienos. Tiksli suma paaiškės suskaičiavus išbėgusių teršalų kiekius ir gavus pakartotinių tyrimų rezultatus.
Kėdainių meras Saulius Grinkevičius BNS sakė, kad savivaldybė laukia tyrimų dėl galimos cheminės taršos rezultatų, o „Kėdainių vandenų“ vadovui už tai, kad delsė apie incidentą pranešti, skirtas įspėjimas.
„Kažkas iš nesąžiningų įmonių ar žmonių labai didelį kiekį teršalų įmetė į mūsų valymo įrengimus ir jie nepajėgė išvalyti taip, kaip reikia“, – sakė jis.
15min primena, kad rugpjūčio pabaigoje Kėdainiuose susiklostė nevaldoma situacija. Pilietiškas kėdainietis užfiksavo iš UAB „Kėdainių vandenys“ priklausančio nuotekų vamzdžio į Nevėžio upę plūstančius teršalus. Apie tai jis informavo aplinkosaugą. Tačiau po savaitės situacija nepakito. „Kėdainių vandenų“ vadovas pripažino, kad tokio atvejo per 18 metų darbo šioje įmonėje nėra turėjęs. Taršos židinys nėra žinomas.
Gyventojams kol kas nepatariama maudytis Nevėžyje, geriamąjį vandenį iš čiaupo vartoti yra saugu.
