Šeši kandidatai
Kaip pirmadienį BNS informavo LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, visų kandidatų pristatyti dokumentai bus analizuojami, nė vieno paraiška neatmesta kaip neatitinkanti reikalavimų.
Kol kas neskelbiama, kas siekia LRT generalinio direktoriaus posto. M.Savickaitės teigimu, kai kurios pavardės, jeigu kandidatai pageidaus, ir paaiškėjus nugalėtojui, gali būti neskelbiamos dėl duomenų apsaugos ir konfidencialumo.
„LRT taryba privalo užtikrinti dalyvaujančiųjų konfidencialumą, pavardės negali būti viešinamos, nebent kandidatai patys nuspręstų kitaip ir patys pasiskelbtų, kad dalyvauja konkurse“, – BNS teigė LRT atstovė.
Pasak LRT tarybos vadovo, Kauno technologijos universiteto rektoriaus Eugenijaus Valatkos, daugiau informacijos apie kandidatus bus pateikta vėliau, kai tarybos nariai susipažins su jų programomis.
„Kai susipažinsime su pateiktais dokumentais ir veiklos gairėmis, tada bus galima plačiau kokią nors nuomonę turėti (...) Be abejo, visi turi vienokią ar kitokią patirtį“, – teigė E.Valatka.
Jo teigimu, kovo 21-ąją LRT tarybos uždarame posėdyje kandidatai pristatytas savo programas.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė nori tęsti darbus
Viešai apie savo kandidatavimą paskelbė tik dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji teigė norinti tęsti pradėtus LRT pokyčius.
Prieš penkerius metus vadovauti LRT išreiškė norą 12 pretendentų, o prieš dešimt metų – septyni.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją. LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.
M.Martišius: LRT itin stipri finansiškai, bet jos pozicijos nėra tvarios
Pirmadienį paaiškėjo, kad į LRT vadovo postą kandidatuoja ir M.Martišius, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto dėstytoju.
„Aš dalyvauju konkurse“, – BNS sakė M.Martišius.
„Manau, kad LRT turi visas galimybes daryti dar geriau ir mano tiek Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko patirtis, tiek kitos patirtys gali padėti tuos tikslus pasiekti“, – teigė jis, paklaustas apie kandidatavimo motyvus.
Pasak kandidato, LRT šiuo metu yra itin stipri finansiškai, bet jos pozicijos nėra tvarios.
„Norėtųsi, kad LRT būtų gerokai geresnis, ir pagal žiūrimumą, ir pagal klausomumą, ir skaitomumą, ir parsisiunčiamumą“, – kalbėjo M.Martišius.
Jis teigė, kad LRT turi sparčiau ruoštis prisitaikyti prie besikeičiančių auditorijos įpročių, kurti įvairesnį turinį.
M.Martišius nuo 2013 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariu, 2018-2020 m. buvo jos vadovas.
A.Zabarauskas paskelbė savo idėjas
Žinomas komunikacijos specialistas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo narys ir vėliau jo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas pirmadienį „Facebook“ taip pat paskelbė pateikęs dokumentus konkursui į LRT generalinio direktoriaus pareigas.
„LRT buvo mano profesinės veiklos pradžia. Pasirinkau nacionalinį transliuotoją 1996 metais po abitūros Belgijoje ir formavausi redakcijose, studijose, montažinėse, radijo ir TV naujienų tarnybų komandose. 2002 m. padariau prielaidą, kad gerų žurnalistų Lietuvai pakanka, tačiau, kad nacionalinis transliuotojas būtų „kaip BBC“, reikia ir gerų vadybininkų. Praėjęs atranką ir pelnęs Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos finansavimą, išvykau studijuoti verslo valdymo magistrantūroje. Apsigynęs strateginių pokyčių valdymo magistro laipsnį į LRT negrįžau, bet dabar matau galimybę pasidalinti tuo, ką sukaupiau per devyniolika metų dirbdamas ir vadovaudamas konsultavimo versle“, – rašo A.Zabarauskas.
Jis teigia LRT tarybai pateiktoje penkerių metų programoje rašantis, kad nacionalinis transliuotojas per 2018–2023 metų laikotarpį padarė reikšmingą pažangą visose svarbiausiose veiklos srityse – turinio įvairovėje ir kokybėje, žiniasklaidos grupės kanalų plėtojime, organizacijos valdysenoje ir auditorijos pažinime.
„Tačiau pasitelkus strateginės analizės įrankius tampa akivaizdu, kad LRT įgytas pagreitis gali būti prarastas. Mano parengta programa remiasi prielaida, kad nepakanka kurti gerą turinį ir pateikti jį auditorijos vartojamose platformose. Šiandien siekdama visuomeninių tikslų, LRT turi atlikti tai, kas įrašyta organizacijos vizijoje – organiškai dalyvauti Lietuvos žmonių gyvenime, būti su jais jų gyvenimo situacijose.
Programa vadovaujasi požiūriu, kad kurdama stiprų turinį, organizuodama integruotą jo sklaidą ir palaikydama stiprius santykius su įvairiomis visuomenės grupėmis, LRT prisidės prie stiprios valstybės, galinčios tinkamai atliepti laikmečio iššūkius. Prašysiu tarybos mandato įgyvendinti veiksmus, kuriuos detalizuoju savo programoje“, - teigia A.Zabarauskas.
Jis teigia, kad pasirinkimas kandidatuoti yra suderintas su dabartiniais verslo partneriais.
„Iki konkurso pabaigos esu kūrybinėse atostogose. Jei LRT taryba pasirinks kitą kandidatą, grįšiu tęsti komunikacijos stratego darbo“, – rašo A.Zabarauskas.
Pastaruoju metu A.Zabarauskas dirbo komunikacijos agentūros „Adverum“ partneriu plėtrai.
A.Zabarauskas prezidento vyriausiuoju patarėju komunikacijai dirbo nuo kadencijos pradžios iki 2020 metų liepos pabaigos. Iki darbo Prezidentūroje A.Zabarauskas vadovavo G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai.