Klaipėdiečių susipriešinimą sukėlusi jėgainė buvo tapusi viena iš aštriausių ašių rinkimų į savivaldybes programose. Tačiau visuomenininkams taip ir nepavyko inicijuoti referendumo per savivaldos rinkimus, tad jėgainės statyboms kliūčių nebeliko.
Vis dėl to abejonių dar yra. „Vienas neatsakytas klausimas gimdo dešimt nepagrįstų interpretacijų“, – pripažino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, svarbiausia, kad statybų procesas ir jėgainės veikla būtų nušviesta kuo skaidriau ir žmonės gautų visą tinkamą informaciją.
Jėgainės „Fortum Klaipėda“ statytojai tikina pasirengę dar plačiau atverti savo duris ir informaciją apie padėtį jėgainėje pranešti kad ir kasdien internetu. Jėgainės statytojai su projektu siekia supažindinti ir naujuosius tarybos narius, ketina dar kartą kalbėti su visuomene.
Tačiau „žalieji“ tikina, kad jiems labiausiai kliūva ne jėgainė. Daugiau nerimo kelia kontroliuojančių institucijų kompetencija.
Klaipėdoje viešėję suomių korporacijos „Fortum“ atstovai tikino, kad tokia pat, kaip ir statoma Klaipėdoje, jėgainė atsiras Švedijos sostinėje Stokholme. Tačiau ten esą tokio pasipriešinimo nesulaukta – rūšiuotų atliekų deginimas Švedijoje jau įprastas reiškinys. „Švedijoje atliekos jau seniai deginamos ir visuomenės nuomonė tam palanki. Sąvartynai ten jau seniai vertinami kaip didesnis blogis“, – teigė „Fortum“ viceprezidentas Peras Langeris.
Su suomiais pabendravęs V.Grubliauskas susidarė įspūdį, jog ši kompanija dirba atvirai. „Noriu tikėti, kad nėra jokių paslėptų motyvų ar grėsmių. Turime tokį pasirinkimą: arba mes gyvename sąvartynų apsuptyje, arba mes, kontroliuodami tokią jėgainę, žvelgiame į ateitį atsakingai“, – po susitikimo su „Fortum“ vadovais teigė V.Grubliauskas.
Renka personalą
Statybos LEZ teritorijoje jau įgavo pagreitį – iki rugpjūčio pabaigos norima įrengti pamatus, ant kurių bus montuojama dujinė įranga. Statybos darbai, prasidėję kovo 1 d., turėtų būti užbaigti 2012-ųjų pabaigoje. 2013-ųjų kovą norima pradėti komercinę veiklą.
„Fortum Lietuva“ jau pradėjo personalo atranką. Įdarbinti trys specialistai, planuojama, kad iš viso čia dirbs 30–35 žmonės.
Skaičiuojama, kad šilumą ir elektrą gaminsiančios jėgainės statybos atsieis apie 140 mln. eurų. Bendrovės „Fortum Lietuva“ direktorius Vitalijus Žuta atrėmė spekuliacijas, jog ketinama deginti ir nerūšiuotas atliekas. „Čia bus deginamos tik išrūšiuotos atliekos. Manau, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras laiku įsisavins europinius pinigus atliekų rūšiavimo sistemai įrengti“, – sakė jis. Kartu pasirašomos sutartys ir su pramonės įmonėmis, pavyzdžiui, „Klaipėdos kartonu“, dėl atliekų tiekimo.
V.Žuta paneigė tikinimus, kad jėgainėje bus palaikoma kur kas žemesnė temperatūra nei 850 laipsnių ir taip bus nuodijama aplinka. Anot bendrovės vadovo, vidutinė temperatūra sieks 1100-1150 laipsnių. Esą temperatūrai nukritus iki pavojingos 850 laipsnių ribos, sistema išsijungs.
Nuvylė rinkėjai
„Svarstome, ar bestabdyti šį projektą, klaipėdiečiai verti turėti šią gamykla, nes per rinkimus jie aiškiai išsakė poziciją, kad nuodų fabrikas jiems reikalingas. Nesitiki, kad su valdančiųjų partija būtų įmanoma kalbėtis“, – „15min“ kalbėjo ekologas Erlandas Paplauskis.
Anot jo, labiausiai nerimą kelia ne tai, kad vyksta tokios statybos, bet ar bus tinkama jėgainės veiklos priežiūra. „Prieštaraujame ne tik nerūšiuotų, bet ir netinkamai išrūšiuotų atliekų deginimui. Statyba, mūsų nuomone, nėra blogis, biokuro deginimo gamyklų Lietuvoje nėra daug, jų netgi trūksta. Tačiau Lietuvoje daugiau klausimų kelia tai, jog iki šiol nėra pakankamos kontrolės. Net ir pati geriausia kompanija, pamačiusi tokią balą, kai galima daryti bet ką ir niekas už rankų nepagauna, ilgainiui gali išsigimti“, – sakė ekologas. Anot jo, daug klausimų dar kyla ir dėl rūšiavimo kokybės.
Išsikėlė ne visi
Į Klaipėdos LEZ teritoriją pakliuvusių Lypkių gyventojai dar ne visai apleido namus. Tuštėjančio kaimo kiemuose vakar dar vaikštinėjo gyventojai – kai kurie dar vis randa ko sugrįžti į buvusius namus. Kaip pasakojo Lypkiuose tebegyvenanti Aušra Beniušienė, pasistatyti namą per tokį terminą, kokį davė išsikraustymui, – nėra taip paprasta. Tarp dėžių gyvenanti moteris tikino, kad nebekyla rankos nei namų tvarkyti, nei aplinkos prižiūrėti. „Dar, kol leidžia, pagyvensiu“, – sakė pašnekovė.
Bendrovė „Fortum Lietuva“ gyventojų iškeldinimui kompensuoti yra paskyrusi 9 mln. Lt.
