Įvairiuose propagandiniuose kanaluose bei socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti teorijos, kad įsigaliojus naujosioms pataisoms, Karo policija galės laužtis į kiekvieno piliečio namus bei persekioti civilius.
Tokios teorijos kilo dėl įstatyme atsiradusios nuostatos, kad Karo policininkas, persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, gali patekti į bet kokias patalpas be leidimų, o apie tai prokurorą privalo informuoti per 24 valandas.
„Panikos absoliučiai kelti nereikia, – 15min kalbėjo Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo katedros docentas Andrejus Novikovas. – Kokiais atvejais karo policininkas galės patekti į patalpas? Tik persekiojant nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis. Nusikaltėlis juk nesirenka, tai karinė ar ne karinė patalpa. Jis eina kiaurai, šoka per tvoras. Tai yra labai svarbu. Nėra taip, kad dabar Karo policija užeis, išlauš duris ir bus pas žmones namuose. Aplinkybės yra surašytos labai aiškiai ir praktiškai atkartota policijos įstatymo nuostata.“
Skubotas priėmimas – melas
Dar vienas pasklidęs gandas apie šio įstatymo pakeitimus, esą jis priimtas ypatingai skubiai. Aiškinama, kad Seimas prieš priimdamas šį įstatyma, svarstė jį vieną minutę.
Tačiau įstatymas jau buvo aptartas iki balsavimo Seime.
Dar šių metų vasarį skelbta, kad šiems įstatymų pakeitimams pritaria Vyriausybė. Jie buvo apsvarstyti Seimo komitetuose, o lapkritį jiems pritarė parlamentas.
Lietuvos kariuomenė 15min perduotame komentare aiškino, kad poreikis keisti įstatymą brendo pastarąjį dešimtmetį.
„Lietuvai įstojus į NATO, keitėsi ir Karo policijos veiklos pobūdis – atsirado poreikis užtikrinti ne tik Lietuvos krašto apsaugos karinio ir civilinio personalo drausmę ir tvarką krašto apsaugos sistemoje, bet ir pasirūpinti, kad tvarkos laikytųsi ir Lietuvoje dislokuoti ar į pratybas atvykę NATO kariai, taip pat kilo poreikis panaikinti kai kurias teisines dviprasmybes.
Pavyzdžiui, Karo policijos įstatyme buvo numatyta funkcija reguliuoti karinio transporto eismą, tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme tokios teisės Karo policijai nebuvo nustatyta.
Senoje Karo policijos įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta galimybė karo policininkui sulaikyti karį, įtariamą pažeidus Lietuvos kariuomenės drausmės statutą, nors pagrindinė Karo policijos funkcija yra užtikrinti karių drausmės ir tvarkos krašto apsaugos sistemoje laikymąsi“, – aiškinama Karo policijos viešųjų ryšių vyresniosios karininkės kpt. Eglės Stankevičiūtės perduotame komentare.
Anot jos, įstatymo projektą parengė krašto apsaugos ministro sudaryta darbo grupė, jis dar 2019 metų spalį pateiktas viešam derinimui, vėliau patikslintas, atsižvelgus į pasiūlymus.
Funkcijos buvo priskirtos, o instrumentų neturėjo
Karo policija teigia, kad ir dabar gali veikti civilių atžvilgiu, jei jie daro nusikaltimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ar jų valdomą turtą.
„Tokia pati teisė veikti civilių asmenų atžvilgiu išlieka ir naujajame įstatyme, įsigaliosiančiame nuo 2021 sausio 1 d. Naujoje redakcijoje tik sukonkretinta ir aiškiai įtvirtinta, kada karo policijos pareigūnas, užkardydamas prieš krašto apsaugos sistemą atliekamą nusikalstamą veiką, gali patekti į privačią patalpą ar teritoriją.
Pavyzdžiui, pagal senąją įstatymo redakciją buvo neaišku, ar karo policininkas, persekiodamas asmenį, kuris pagrobė krašto apsaugos sistemai priklausantį turtą ir pasišalinęs iš karinės teritorijos slapstosi privačioje teritorijoje, turi teisę patekti į šią teritoriją ir ten sulaikyti įtariamąjį asmenį, nors jam ir buvo suteikti įgaliojimai prieš asmenis, kurie daro nusikalstamą veiką prieš krašto apsaugos sistemos turtą.
Pažymėtina, kad teisė patekti į privačias patalpas ar teritorijas be atitinkamų leidimų suteikiama tik einant karštais nusikaltimo pėdsakais turint tikslą sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį, taip pat tais atvejais, kai siekiama surasti besislapstantį nuo teisėsaugos institucijų asmenį ar nutraukti nusikalstamą veiką.
Karo nesame paskelbę. Pagal įstatymo raidę, tai yra kariuomenės padalinys.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad karo policijos teisė imtis neatidėliotinų ir būtinų priemonių užkirsti kelią ne tik karių, bet ir kitų asmenų daromoms nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams ne tik karinėse teritorijose, nustatyta ir šiuo metu galiojančiame Karo policijos įstatyme“, – aiškinama Karo policijos atsakyme.
Naujajame įstatyme didelių pakeitimų ar revoliucijų neįžvelgė ir A.Novikovas.
„Motyvai labai aiškūs, kodėl keisti reikėtų. Būtinybė keisti įstatymą buvo. Faktiškai, kiekviena viešo administravimo institucija turi turėti arsenalą priemonių, kurios padeda vykdyti funkcijas. Ne išimtis ir Karo policija.
Pagal įstatymą jai priskirtos funkcijos – nusikaltimų prevencija, administracinių nusižengimų išsiaiškinimas. Tačiau jai nebuvo priskirtos priemonės. Dabar įstatymų leidėjas ištaisė tą spragą, nes anksčiau už Karo policiją funkcijas faktiškai vykdė policija“, – sakė MRU docentas.
Iki šio įstatymo praktika buvo tokia, kad tyrimą pradeda Karo policija, o nagrinėti jau nebegali, turi perduoti policijai.
Iki šiol karo policininkas, pavyzdžiui, sugavęs iš kariuomenės turtą grobiantį smulkų vagišių, surinkęs visus duomenis, dėl protokolo surašymo privalėjo kreiptis į policiją.
„Iki šio įstatymo praktika buvo tokia, kad tyrimą pradeda Karo policija, o nagrinėti jau nebegali, turi perduoti policijai. O policija, pavyzdžiui, neturi informacijos, kuri prieinama tik Karo policijai, – aiškino A.Novikovas. – Be to, tos funkcijos nėra tokios, kad paprastiems eiliniams piliečiams tai galima laisvai taikyti. Karo policija iki tol taip pat atliko tam tikrą pagalbinę funkciją, tik tai nebuvo aiškiai reglamentuota.“
Grėsmių yra
Šį įstatymą komentavęs Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis įžvelgė ir grėsmių. Jo nuomone, Karo policija išvis yra keistokas terminas.
„Pati sąvoka truputį prasilenkia su realybe. Tai labiau Kariuomenės policija nei Karo policija. Karo nesame paskelbę. Pagal įstatymo raidę, tai yra kariuomenės padalinys. Karo policininkas pirmiausia yra karys ir jam taikomas kitas statutas nei policininkui“, – pastebėjo M.Kukaitis.
Jo teigimu, jei išties, kaip yra deklaruojama, įstatymo pakeitimai bus naudojami tik siekiant mažinant administracinę naštą tiriant su kariuomene susijusius įvykius, tuomet problemų nebus.
„Bet praplėtimas yra gerokai platesnis. Jis leidžia atlikti intervencijas ir į civilių gyvenimą. Jei tai bus fragmentiška, tuomet viskas gerai. Pavyzdžiui, jei kariuomenė lydi konvojų, kuris veža ginklus, įvyksta eismo įvykis, kad nestabdytų eismo, Karo policija išsiaiškina ir nustato tam tikras aplinkybes, tai yra palengvinimas. Tai savotiškas instrumentas neapkrauti policijos, nelaukti jų atvykimo“, – sakė jis.
Jo teigimu, problemų atsirastų tada, jei kariuomenė, pasinaudodama šiuo įstatymu, bandytų aiškintis su kariuomene nesusijusius nusikaltimus.
„Tada kils klausimų, – pastebėjo pašnekovas. – Žmogaus teisių prasme, jei kariuomenė gali daugiau įsikišti į civilinį gyvenimą, tam turi būti rimti pagrindai. Jei įstatymu nebus piktnaudžiaujama, jis naudojamas tik išimtiniais atvejais, tai suprantama, kad karo policininkas turėtų daugiau instrumentų, galių. Kad nebūtų taip, jog karo policininkas nori sulaikyti vagį, bet negali to padaryti, nes neturi tam instrumentų.“
Kaip vieną iš galimų problemų jis paminėjo tai, kad kalbant apie policiją, egzistuoja labai aiški pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka. Juos galima skųsti komisariato vadovui, o šį – prokurorui.
„O ar Karo policijos veiksmus galės apskųsti kariuomenės vadui ir jis priims patvarkymus, naikins tuos sprendimus ar tai jau bus prokuroro vaidmuo? Net Karo policijos ginkluotės panaudojimo tvarka yra kitokia nei policijos“, – pastebėjo jis.
M.Kukaitis šį įstatymą vertino dviprasmiškai. Įstatymas išties padės sumažinti administracinę naštą tiriant karių nusižengimus, tačiau jei Karo policija pradės kištis į civilių gyvenimą kasdien, tokiam jėgos stiprinimui pagrindų nėra.
„Mano akimis žiūrint, demokratijos prasme, neturėtų būti be reikalo stiprinamos pajėgos, jei nėra realios grėsmės. Instrumentų stiprinimą reikia motyvuotai pasverti, nes jį suteikus jis gali išauti ir vieną kartą, – kalbėjo teisininkas. – Tai yra tik instrumentas, klausimas, kaip jis bus naudojamas. Reikia būti budriems. Tikėkimės, kad tokiais projektais nesikėsinama į žmogaus laives, o siekiama, padidinti demokratiją.“
