Režisierės ir prodiuserės Elenos Reimerytės laida „Spalvos“ LRT pasirodė vasario 15 dieną ir netruko išplisti socialiniuose tinkluose.
Ja dalijosi daugybė žmonių, negailėdami komentarų iš savo pusės apie tai, kad Vilniuje netinkamai rūpinamasi želdynais ar nesaugomi seni, šimtamečiai medžiai.
Septynių liepų istorija
Savo pirmojoje laidoje, kaip rašo lrt.lt, jos kūrėjai apžvelgė Vilniaus situaciją – mieste paskutinius dešimt metų vis dažniau vyksta diskusijos dėl retėjančių brandžių medžių bei besikeičiančių parkų.
„Laidoje apžvelgiamos septynios 120 metų amžiaus liepos, kurios rekonstrukcijos metu buvo sužalotos. Miestiečiai, savivaldybės atstovai bei medžių specialistai iš Lietuvos bei užsienio aptars, ar šios liepos nėra gilesnių šalies problemų, suvokiant medžių vaidmenį visuomenėje, dalis“, – rašoma laidos pristatyme.
Sutrumpintą laidos variantą, tiksliau – iškirptuką, galite pamatyti laidos „Spalvos“ feisbuke.
Laidoje daugiausia kalbama apie septynias išlikusias Lukiškių aikštės liepas, tačiau negailima kritikos ir kitiems Vilniaus savivaldybės sprendimams dėl senų medžių išsaugojimo mieste, požiūrio į juos, neretai pasitaikančių sveikų medžių kirtimo.
Be kraštovaizdžio specialistų, visuomenininkų, kurie aktyviai domisi želdynų išsaugojimu sostinėje, pakalbinta ir dabar jau buvusi Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.
Tai ji sulaukė daugiausia kritikos po laidos – kad sakė, jog nepriėmė sprendimų dėl Lukiškių aikštės senųjų medžių, tačiau yra nufilmuota, kaip pirštu rodo, kurią liepą reikia nupjauti „dėl kompozicijos“, patvirtina leidusi nupjauti krūmus ar pritaria granito klojimui šalia liepų, kurios tebeauga greta Gedimino prospekto.
Meras išdėstė problemas ir pasiekimus
Laidos įrašu besidalinę feisbuko naudotojai negailėjo komentarų šiai savivaldybės darbuotojai ir reikalavo atsakymų iš mero.
Pastarasis teigė, kad laidos nežiūrėjo ir nežiūrės, esą anonso užteko.
Tačiau praėjus kelioms dienoms, savaitgalį, R.Šimašius paskelbė labai ilgą įrašą apie medžius ir jų būklę Vilniuje.
„Apie žmones, miestą ir medžius. Įspėjimas: ilgokas skaitymas, galintis pakeisti jūsų požiūrį. Papasakosiu šiek tiek apie tai, kas čia Vilniuje vyksta su medžiais ir želdynais. Ir tada atsakysiu į klausimus, kurių ne vieną esu gavęs pastaruoju metu. Draugiškai, palaikančiai, piktai – visaip.
Ypač po vienos TV laidos, kur savivaldybės darbuotoja – buvusi želdynų skyriaus vadovė – gana keistai laidoje kalbanti – ir dėl kalbos manieros, ir, dar labiau, dėl montažo viražų, buvo parodyta (ten, beje, net laidos anonse parodytas jos paminėtas 2006 metais įvykęs incidentas nupjaunant liepas, montažo dėka buvo „perkeltas“ į mano kadenciją, į Lukiškių aikštės tvarkymo metus)“, – teigia meras savo įraše.
Toliau R.Šimašius išdėstė problemas, kurias esą paveldėjo iš ankstesnių miesto valdžių ir kurių sprendimų tebeieškoma, bei pasigyrė pasiekimais, tarkim, pasodintų medžių skaičiumi per pastaruosius metus.
„Nuo 2012 iki 2015 metų Vilniuje iš viso buvo pasodinta vos 380 medžių. Nuo 2015 m. iki 2017 m. vasaros pasodinta bene 3 kartus daugiau – jau 1253 nauji medžiai (nors savivaldybės finansai buvo duobėje, bet vis tiek tam skyrėme lėšų). O dabar pažiūrėkim, kiek sodiname, kai savivaldybė atsitiesė ant kojų.
2017 m. sužaliavo 1140 medžių, 2018 m. – 2850 medžių, 2019 m. – 3405 medžiai, 2020 m. pasodinta 2181 vnt. medžių, 8417 vnt. krūmų. Kitaip tariant, per šešerius metus, kiek esu meru, pasodintas penkiaženklis skaičius naujų medžių. Ir tai yra apie 15–20 kartų daugiau, nei būdavo prieš 7 metus!“ – rašė meras.
Gynė darbuotoją
Šiame savo įraše jis plačiau pakomentavo ir jau minėtą laidą.
„Ir savivaldybės darbuotojos komentarus, ir kūrybinės laidos montažą, pateikiant informaciją savotišku kampu, vertinu labai blogai. Tačiau yra keli niuansai.
Pirma, šis žmogus, net jei nėra geras kalbėtojas, tai nereiškia, kad jo kalbą ar ne vietoje prasprūdusį nusijuokimą galima sumontuoti bet kaip. Jei žmogus kalba apie 2006 metų įvykius ar piktinasi jais – nelabai suprantu, kodėl atsakymą reikia montuoti taip tarsi savivaldybės darbuotoja nesipiktintų, o džiaugtųsi, ir įvykiai tarsi būtų ne prieš 15 metų, o prieš tris?
Ji yra puiki specialistė, geriau nei bet kas kitas žino apie medžius ir jų apsaugą, ir prie medžių apsaugos Vilniuje prisidėjo daugiau, nei bet kuris, kviečiantis (negaliu tuo patikėti!) su ja susidoroti.
Antra, gal ši darbuotoja ir nėra puiki vadovė, gal ji ir neatitinka mano reikalavimų ir tempo (dėl to ji jau pusmetį ir nebevadovauja želdynų skyriui), tačiau ji yra puiki specialistė, geriau nei bet kas kitas žino apie medžius ir jų apsaugą, ir prie medžių apsaugos Vilniuje prisidėjo daugiau, nei bet kuris, kviečiantis (negaliu tuo patikėti!) su ja susidoroti. Nes būtent ji tais metais dar prieš man tampant meru, kai medžiai valdžiai nerūpėjo, buvo žmogus, kryžium gulęsis prieš sveikų medžių kirtimą“, – savivaldybės darbuotoją gynė meras, vėliau komentaruose užsiminęs, kad puikiai žino, kaip prasideda „raganų medžioklė“.
Po šiuo R.Šimašiaus įrašu užvirė diskusija ir apie mero teiginius, ir apie minėtą laidą.
Meras ragintas atsakyti į klausimus ir dėl liepų, tačiau daugiau jis apie tai plačiau nekomentavo.
Komentaruose pasisakė ir laidos kūrėja E.Reimerytė, tvirtindama, kad savivaldybės darbuotoja buvo pakalbinta kaip atsakingas už želdinius asmuo – taip buvo nurodyta savivaldybės interneto puslapyje.
„Aš oficialiai kreipiausi, kad noriu pakalbėti apie tą liepų eilę, kuri aptariama. Aptariant eilę mes kalbėjom apie visą tos eilės istoriją ir laidoje mero kadencijos net nebuvo minimos, nežinau, kodėl su tuo tą susiejote. Manau, nesąžiningai kritikuojate montažą, nes laidą specialiai tam, kad palikčiau ilgus klausimus ir kuo ilgesnius atsakymus, padariau labai ilgą. Laida nekritikavo Jūsų, kaip mero, o parodė, kaip atrodo visuomenininkų ir specialistų balsai bei ką sako žmogus, atsakingas už medžius“, – rašė laidos kūrėja.
Komentuoti laidai meras nesutiko
Kaip E.Reimerytė sakė 15min, šiuo metu ruošiama ir antroji laida, tačiau meras joje dalyvauti esą nesutiko.
Pirmajai ji mero neieškojo ir jo komentarų neprašė, kadangi kreipėsi tiesiai į už želdynus atsakingą savivaldybės darbuotoją ir gavo jos teigiamą atsakymą.
Mero patarėjas Karolis Vaitkevičius 15min pateikė mero komentarą dėl šios laidos ir pačių Lukiškių aikštės liepų.
Patarėjas patvirtino, kad dėl pirmosios laidos „Spalvų“ kūrėjai į merą nesikreipė: „Laidos kūrėjai į merą dėl komentaro nesikreipė – kuriant pirmąją laidą buvo nuspręsta kalbinti jūsų jau minėtą specialistę. Meras, kai tik leidžia galimybės, darbotvarkė, sutinka dalyvauti įvairaus formato diskusijose, laidose, kai užtikrinamas lygiateisiškas ir objektyvus visų pusių išklausymas.“
Liepos merui rūpi
Mero teigimu, pertvarkant Lukiškių aikštę neišvengta klaidų.
„Ir projektas, ir procesas nebuvo pavyzdiniai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai buvo tuometinės Vyriausybės sprendimai – numatytas minimalus plotas, kurį privaloma padengti kietąja danga (reprezentacijai). Mero vertinimu, toks kietos dangos plotas buvo numatytas per didelis, tai buvo ne kartą išsakyta. Taip pat kritiškai vertintini ir po reikalavimų suformavimo vykę viešieji pirkimai – teko aikštę projektuoti jau eigoje, ieškoti sprendinių, kurie atitiktų LRV numatytus reikalavimus.
Pateikus pirminius projektus, mero iniciatyva, išsaugotos senos liepos palei Gedimino prospektą ir Vasario 16-osios gatvę. Jas projektuotojai buvo numatę iškirsti, nes specialistai šias liepas jau tuomet įvertino kaip merdinčias“, – teigiama K.Vaitkevičiaus parengtame komentare.
Taip pat K.Vaitkevičius tvirtina, kad liepas išsaugojus nuo iškirtimo, miestas skyrė papildomai resursų jų atgaivinimui – supurenta žemė, atvežta naujo dirvožemio, iš po šaknų ištraukta rasto statybinio laužo, įrengtos laistymo sistemos, sistemos pakankamam deguonies kiekiui šaknims užtikrinti, medžiai aptverti dėžėmis, siekiant apsaugoti nuo druskų žiemą.
„Specialistų vertinimu, padaryto darbo rezultatai turėtų pasimatyti gegužės-birželio mėnesį, prognozės – optimistiškos. Remiantis šiuo pavyzdžiu jau pradėti viešieji pirkimai, siekiant tokiu būdu pasirūpinti ir kitais brandžiais miesto medžiais.
Tam šiemet numatyta skirti beveik 20 tūkst. eurų.
Vertinant iš dabartinių pozicijų, maksimaliai apsunkintą projektą pavyko įgyvendinti – aikštė tapo labiau kviečianti, patogesnė, pamėgta miestiečių ir miesto svečių, pasodinta naujų želdynų ir medžių, pavyko išsaugoti dalį brandžių medžių“, – tokia savivaldybės pozicija.
Vis dėlto nepasitenkinimo pliūpsnį dėl G.Čeponytės išsakytų žodžių savivaldybė kritikuoja.
„Internetinėje erdvėje prasidėjo ne tik įžeidinėjimų banga, bet ir netiesioginiai grasinimai specialistei. Tokie pareiškimai peržengia ne tik diskusijos, bet ir teisės ribas“, – teigė mero patarėjas K.Vaitkevičius.
-
Lukiškių aikštės istorija: nuo medinių trobų iki atgijusios laisvos miesto erdvės
-
Sostinėje oficialiai atidaroma rekonstruota Lukiškių aikštė
-
Už neskaidrų Lukiškių aikštės rekonstrukcijos konkursą – bauda miesto valdžiai
-
Liucijus Dringelis: Atskira nuomonė apie Lukiškių aikštės suplanavimą ir tvarkymą
-
Pirmoji oficiali sutvarkytos Lukiškių aikštės žiema neįpusėjo, o brokas lenda
-
R.Šimašius – apie pliažą Lukiškių aikštėje: tai ne „blizgutis“, kitąmet irgi ką nors sugalvosime
-
17–ka Vilniaus utopijų, kurios planuotos, tačiau nebuvo įgyvendintos
