Aistros dėl P.Cvirkos paminklo neslopsta: rengiantis jį nukelti – prašymas prokurorams

Sprendimą nukelti paminklą P.Cvirkai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai priėmė rugsėjo viduryje.

V.Benkunskas tąsyk sakė, kad tikslios jo nukėlimo datos nėra, bet vylėsi, kad laukti pavasario neteks.

Skelbta, kad P.Cvirkos skulptūra kartu su keturiomis taip pat sovietinėmis skulptūromis, nukeltomis nuo Žaliojo tilto, bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Galimybė demontuoti paminklą P.Cvirkai atsirado po to, kai rugpjūtį Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė išbraukti jį iš kultūros vertybių registro.

Generalinė prokuratūra patvirtino, kad A.Pivoriūno prašymas dėl viešojo intereso gynimo Vilniaus apygardos prokuratūroje yra gautas ir nagrinėjamas Viešojo intereso gynimo skyriuje.

„Prokuroro sprendimas dėl prašymo nėra priimtas, jis bus priimtas surinkus ir įvertinus surinktą medžiagą“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Petro Cvirkos paminklas Vilniuje

+11

Mano, kad tai afera

Į Vilniaus apygardos prokuratūrą besikreipęs A.Pivoriūnas greito atsakymo nesitiki.

„Nes čia yra rimtas dalykas. Jie turi išnagrinėti ir atsakyti, ar yra pagrindo, ar ne. Tai man dabar būtų labai sunku komentuoti teisinius dalykus. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, tai apsiribosiu tiktai patvirtinimu fakto“, – apie kreipimąsi į prokuratūrą kalbėjo jis.

Pasak A.Pivoriūno, į teisėsaugą jis kreipėsi ne tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo nukelti paminklą P.Cvirkai. Jis, rašytojo anūko teigimu, rėmėsi nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu.

„Kuris savo ruožtu sako, kad P.Cvirka įkūnija represijas vykdžiusio asmens įvaizdį. O tokie asmenys turėtų būti pašalinti. Jeigu P.Cvirka vykdė represijas, tai aš tada esu Kostas Smoriginas“, – sakė jis.

A.Pivoriūnas aiškino besitikintis, kad prokurorai pažvelgs į „šią aferą eilinių vilniečių akimis ir pabandys panagrinėti, kaip gi ten viskas vyko iš tikrųjų“.

„Nes mūsų surinkti duomenys sako, kad tai buvo kruopščiai apgalvota ir įgyvendinta afera“, – komentavo jis.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Aidas Pivoriūnas

P.Cvirkos anūkas teigė, kad netrukus po to, kai 2019 metais buvo pasirašyta koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sutartis, sostinės meras Remigijus Šimašius laišku kreipėsi į tarybos narius, kartu pridėdamas koalicinę programą.

„Toje koalicinėje programoje yra, be kitų punktų, nurodyta aiškiai – atlaisvinti P.Cvirkos skverą nuo paminklo. Tai yra politinė programa, tai yra siekis, tai yra deklaracija. Tada 2019 metais ėmėsi veiksmų.

Gediminas Jaunius (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys – 15min) kreipėsi oficialiai laišku į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu parengti istorinę pažymą, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad P.Cvirka padarė didelę žalą lietuvių tautai“, – kalbėjo A.Pivoriūnas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, P.Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia bei prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.

P.Cvirkos anūkas tikino, kad šią pažymą parengė ne istorikė. Anot jo, remiantis ja kreiptasi į kultūros ministrą Simoną Kairį ir liepą, A.Pivoriūno žodžiais, jis išleido įsakymą, kuris teigia, kad visi nacių ir komunistų ideologiją įkūnijantys simboliai turėtų būti pašalinti.

Rugpjūtį Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė P.Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.

Po to sprendimą dėl paminklo nukėlimo priėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

„Kitaip tariant, įgyvendino tai, ką buvo užsibrėžę, nes gavo gerą pagrindą. O tas pagrindas yra nekultūros ministro tiesioginė politinė įtaka. Mano asmeniniu vertinimu, tai yra afera“, – kartojo A.Pivoriūnas, sprendžiant klausimą dėl paminklo P.Cvirkai likimo pasigedęs diskusijų.

P.Cvirkos anūkas minėjo, esą yra ir su šmeižtu susijusių dalykų, dėl kurių ateityje laukia kiti procesai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rašytojo Petro Cvirkos skveras Vilniuje

Kalbėdamas apie tai, kodėl skulptūra P.Cvirkai turėtų likti, A.Pivoriūnas aiškino, kad kultūringose Vakarų Europos šalyse paminklai yra negriaunami, tai yra istorijos dalis. Juos esą griauna žemo išsivystymo kultūros.

„Amerikoje prieš keletą metų nuvilnijo banga – nekultūros banga – griaunant savo istorijos paminklus. Kas iš to išėjo? Patyliukais atstatinėja. Mes jeigu čia įgyvendiname kitų šalių valią, tai aš nežinau. Aš norėčiau, kad mes turėtume savo galvą ir mąstytume, ir kurtume savo istoriją, – sakė P.Cvirkos anūkas.

– Ne veltui prieš kultūros vertinimo tarybos posėdį aš kreipiausi su prašymu neskubėti, o vietoj to, kad vykdytų nekultūros ministro S.Kairio politinį įsakymą, vertinimo taryba galėtų kreiptis platesnės diskusijos į įvairias institucijas, įvertinti plačiai P.Cvirkos, kitų tuometinių kultūros, politikos, visuomeninių veikėjų veiklą.

Tas nebuvo padaryta. Bet, aš manau, kad vieną dieną tas bus padaryta. Ir dabar, pasižiūrėkite, po Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo kiek atsirado rimtų istorikų pasipiktinimo nuomonių, kad tuo, kuo apkaltintas P.Cvirka, jis nepadarė. Tai kas čia dabar vyksta?“

Rengiasi pertvarkyti skverą

Vilniaus miesto vicemero V.Benkunsko žiniomis, su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendimui dėl P.Cvirkos paminklo nukėlimo buvo kreiptasi ir teismą.

Jis nenorėjo to vertinti.

„Mes turime poziciją, kuri yra jau išreikšta. Ir miesto atstovų valia išreikšta taryboje balsuojant. Be abejo, kad yra įvairių nuomonių, ir, kaip visada istorinės atminties klausimais, tos nuomonės būna dažnai ir kardinaliai priešingos. Tai šitoje vietoje, matyt, kiekvienas galime likti prie savo asmeninių nuomonių, bet sprendimai yra jau priimti. Juos belieka tik įgyvendinti“, – komentavo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdas Benkunskas

Anot V.Benkunsko, Vilniaus apygardos prokuratūra paprašė sostinės savivaldybės administracijos pateikti tam tikrus dokumentus. Tas esą padaryta.

„Bet kad čia būtų kažkoks gąsdinantis ar paveikus metodas atsitraukti – kaip suprantu, to labiausiai čia buvo siekiama tais kreipimaisis ir raštais – tai tie dalykai kažkaip mūsų tikrai neveikia“, – tvirtino Vilniaus miesto vicemeras.

Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai gali būti nukeltas paminklas P.Cvirkai.

Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai: tarpinstituciniai derinimai, dėliojamas laikinas skvero erdvės apipavidalinimo planas.

Esą tikslas būtinai nukelti paminklą iki naujų metų, apie ką kalbėta anksčiau, nekeliamas, bet tam V.Benkunskas mato visas prielaidas.

„Jeigu tik būsime pasiruošę ir viskas bus susiderinta, tą tikrai padarysime. Aišku, paskelbsime iš anksto ir visuomenei, kad tas bus daroma. Manau, kad realu iki naujų metų tą padaryti“, – svarstė jis.

Planuojama, kad nukėlus paminklą P.Cvirkos skvere bus minimaliai sutvarkyta erdvė.

Ilgalaikėje perspektyvoje, pasak Vilniaus miesto vicemero, skverą, kiek tai leidžia nustatytas kultūros vertybių apsaugos režimas, ketinama rekonstruoti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paminklas Petrui Cvirkai

Kalbėdamas apie tai, kodėl, jo manymu, reikia nukelti paminklą P.Cvirkai, V.Benkunskas sakė, kad tai – istorinės atminties dalykas iš esmės desovietizuojant Vilniaus viešąsias erdves.

„Šis paminklas ir ši erdvė turėjo būti sutvarkyta prieš 30 metų. Kai Vilniuje stabai komunizmo vadams buvo iš esmės demontuojami, ši erdvė nepateko į tvarkomų objektų sąrašą. Tai mes šiek tiek vejamės praleistą laiką.

O visi istoriniai nagrinėjimai ir analizės, už ką ir kaip buvo pastatytas šis paminklas, yra tikrai atlikti istorikų remiantis šaltiniais. Bent jau tarybos daugumai tikrai abejonių nėra, kad šis paminklas buvo pastatytas ne menininkui, bet pirmiausia komunizmo ideologiniam veikėjui.

Tą komunizmo ideologiją ir buvo siekiama skiepyti tuometinei visuomenei. Gyvenant nepriklausomos Lietuvos sostinėje turime kažkaip užtikrinti, kad garbės paminklai viešosiose erdvėse stovėtų mūsų didvyriams, o ne kolaborantams“, – įsitikinęs V.Benkunskas.