Kauno miesto meras V.Matijošaitis siūlo pastatyti paminklą pirmajam atkurtos Nepriklausomos Lietuvos prezidentui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos vadovui A.M.Brazauskui.
„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau išplatintame Kauno savivaldybės pranešime spaudai cituojamas V.Matijošaitis.
Mero siūlymą pastatyti paminklą A.M.Brazauskui Kauno miesto taryba svarstys jau rytoj – birželio 11-ąją.
-
S.Kairys idėją Kaune statyti paminklą A.M.Brazauskui vadina bloga, netinkančia epochai
-
Diskusijų dėl paminklo A.Brazauskui fone G.Nausėda pasigenda įpaminklinimo strategijos
-
R.Karbauskis pritaria A.M.Brazausko paminklui Kaune, bet ne Istorinėje Prezidentūroje
-
Kauno kultūrininkai skeptiški dėl A.Brazausko paminklo Istorinėje Prezidentūroje
V.Matijošaitis užsiminė, kad skulptūra galėtų iškilti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, kuriame jau stovi trims tarpukario Lietuvos prezidentams skirti paminklai. Tačiau net ir tie, kurie pritaria skulptūros A.M.Brazauskui iškilimui, sukritikavo tokios vietos pasirinkimą.
Vis dėlto, savivaldybės tarybos projekte nurodoma, jog paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu.
Istorinės Prezidentūros kiemelis yra valdomas Kultūros ministerijos. Ministras Simonas Kairys Kauno savivaldybės idėją yra pavadinęs bloga ir sakęs, kad kiemelyje pagarba turėtų būti atiduota šalies tarpukario prezidentams.
Teigia, jog tai žinutė Rusijai
„Manau, kad neprotinga ir ne laikas statyti paminklus buvusiems komunistų partijos vadovams.
Nesvarbu, kad Brazauskas buvo tapęs ir šalies prezidentu, paminklas jam šiuo metu skamba lyg pasityčiojimas iš visų, kovojusių už laisvę, ir žinutė rusijai – žiūrėkite, net Kaune žmonės pasiilgo komunistų ir okupacinės valdžios. Pikta dėl šio sumanymo, gėda“, – paskelbdamas peticiją teigė buvęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas spaudai, žurnalistas ir redaktorius įvairiuose žiniasklaidos leidiniuose, visuomenininkas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas.
Jis mano, kad šiuo klausimu žodį turi tarti kauniečiai, o jų nuomonei sužinoti reikalinga apklausa.
„Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma kauniečių nepritartų vienatinio Kauno valdovo užmačioms. A.M.Brauzausko biografija paini, kelianti įvairių klausimų, o paminklas jam kiršintų visuomenę“, – kviesdamas pasirašyti sukurtą peticiją už reprezentatyvios apklausos organizavimą, kalbėjo D.Lukas.
Anot jo, apklausa ir atskleistų, kaip kauniečiai iš tikro vertina tokį mero sumanymą. Ji privalo būti reprezentatyvi, atliekama pagal socialinių tyrimų metodiką (ne apklausa internetu).
Paminklas jam kiršintų visuomenę.
D.Lukas mano, kad Kauno gyventojų išsakyta nuomonė turi būti esminė priimant sprendimą dėl paminklo A.Brazauskui.
Vos paskelbus peticiją, atsirado paminklo idėją palaikantis komentaras: „Paminklas prezidentui A.Brazauskui papuoštų Kauną“.
Vadovavo ir Vyriausybei, ir Seimui
A.M.Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A.M.Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.
A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną
