Didžioji dalis šio kvartalo gyventojų džiaugiasi tapę pirmaisiais, kurie nemokamai gaus sutvarkytą aplinką, o kartu – padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Kiti piktinasi pasikėsinimu į dešimtmečius netrikdytą ramybę.
Šiame kvartale gyvena apie šeši tūkstančiai žmonių. Pokyčiais nepatenkintieji rašo skundus įvairioms institucijoms.
15min žiniomis, gyventojai pasipiktinę čia masiškai kertamais medžiais.
„Labiausiai kertami medžiai sužeidžia visą gyvenimą juos mylėjusius ar net sodinusius žmones, kurie yra dalelė jų gyvenimo, tikėjimas, kad suteiks jiems pavėsį senatvėje, bus tai, kas liks anūkams, nes tokie medžiai ilgaamžiai. Ir kai jie sako, kad nenori tokiame pasaulyje gyventi, nes net galimybė matyti paukščius atimama, nors kiemas yra daugeliui senjorų visas pasaulis – yra ne tik liūdna... Suvoki, kad nori ar ne, bet privalai padėti apsiginti čia gyvenantiems žmonėms. Yra besityčiojančių, kad o, atsirado medžių gynėjai. Bet mes kalbame ne tik apie medžius, mes kalbame apie visuomenės vertybes ir atsakingumą, kai pokyčiai vyksta brutaliai primetant sprendimus, su kuriais gyventojai nesupažindinami“, – skelbė viena Rumpiškės kvartalo gyventoja.
Kita gi antrino, jog surinkti apie 500 gyventojų parašų reikalauja stabdyti kirtimus, atlikti medžių ekspertizę, tačiau į žmonių nuomonę neatsižvelgiama.
„Svarbu nukirsti medžius. Sveiki 50-60 metų klevai, beržai ir kaštonai“, – skelbė moteris.
Nenori aukoti medžių
Kaip pranešė savivaldybė, planuojamoje tvarkyti teritorijoje vyrauja 20 amžiaus 6–7 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, „chruščiovkės“, kiemų infrastruktūra yra nusidėvėjusi, trūksta vaikų žaidimo, sporto aikštelių, pėsčiųjų takų, vieningos želdynų sistemos, vietų automobiliams.
„Keletą metų savivaldybė dirba prie šio ambicingo kiemų tvarkymo projekto, apimančio 14,6 hektarų teritoriją. Ne kartą viešai buvo pasidžiaugta, kad jis leis sukurti iš esmės naują kokybę, priartinti ją prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Visi nori tvarkingų kiemų, platesnių įvažiavimo keliukų, žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelių, neprieštarauja, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė, bet ne visi nori kažką paaukoti, – savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Juk tai – iš esmės tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia atsisakyti kažko, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų – ir naujiems želdiniams“.
Visi nori tvarkingų kiemų, platesnių įvažiavimo keliukų, žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelių, neprieštarauja, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė, bet ne visi nori kažką paaukoti, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Jeigu kiemų tvarkymo klausimas bus sprendžiamas iš esmės, laimės abi pusės – ir gyventojai, ir pertvarkos iniciatorė savivaldybė“, – įsitikinęs UAB „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.
Anot jo, kai prieš kelis dešimtmečius buvo pastatyti namai, reikėjo įkvėpti gyvybės tuštiems kiemams, todėl buvo sodinami medžiai. Tai buvo daroma chaotiškai: medžiai buvo pasodinti ant inžinerinių tinklų, neišlaikant reikiamų atstumų ir pan. Želdinių specialistai galėtų papasakoti daugybę pavyzdžių, kai dėl to paties medžio namo gyventojai turi skirtingas nuomones, pavyzdžiui, žemesnių aukštų gyventojams suaugęs medis užstoja saulę, kitiems – netrukdo.
„Ar geriau įrengti vietą automobiliui stovėti ar, kaip dabar yra, statyti ją ant žalios vejos?!“– retoriškai klausė G.Valašinas.
Kvartalas pasikeis iš esmės
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sausio mėnesį pasirašė sutartį su UAB „VVARFF“ dėl kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbų. Pagal šią sutartį konkursą laimėjęs rangovas įsipareigojo atlikti kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbus Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje. Darbai atliekami 3 etapais skirtingose kvartalo vietose.
Pabrėžiama, jog įgyvendinus projektą, šioje 14,6 ha teritorijoje bus sutvarkyti daugiabučių kiemai, įrengtos 447 automobilių stovėjimo vietos, sukurta nauja privažiavimo prie namų struktūra, performuoti želdiniai, atkurtos žaliosios erdvės, įrengtas apšvietimas, sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungiant daugiabučių namus ir viešąsias erdves, viešosiose erdvėse įrengtos vaizdo kameros, suoliukai, dviračių stovai, vaikų žaidimo aikštelės. Pagerės sąlygos žmonėms su judėjimo ir regos negaliomis.
Numatomi nauji apšvietimo tinklai, vaizdo stebėjimo sistema ir lietaus nuotekų tinklai. Sutvarkyta teritorija bus patrauklesnė estetiškai ir žymiai patogesnė čia gyvenantiems žmonėms. Numatyta, kad kiekvienoje teritorijoje sklypui priklausančių želdinių dalis sudarys apie 30 proc. Sklypuose, kur jų bus mažiau, kitu teritorijos tvarkymo etapu bus papildomai pasodinti želdiniai.
Darbai vykdomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išlaikant visas privalomas procedūras, informacija apie Rumpiškės kvartalo teritorijos tvarkymą yra viešai prieinama. Tačiau tik tuomet, kai prasidėjo minėto projekto medžių kirtimo darbai, kilo dalies visuomenės narių nepasitenkinimas.
Atsodins daugiau negu pašalins
„Iš patirties žinome, kad projektai, kuriais numatyta pašalinti želdinių, yra akylai stebimi visuomenės. Didelės apimties Rumpiškės kvartalo kiemų tvarkymo projekte per tris etapus numatytų pašalinti medžių skaičius yra nemažas, tačiau savivaldybė dėjo visas pastangas, kad be būtino reikalo nebūtų nukirstas nei vienas medis“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Siekiant išsaugoti vertingus medžius, kaip teigiama, buvo tariamasi su projektuotojais, parengusiais techninį projektą, – UAB „Kelprojektas“, Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, gautos Lietuvos ornitologų draugijos saugotinų medžių patikros ataskaitos ir kt.
Didelės apimties Rumpiškės kvartalo kiemų tvarkymo projekte per tris etapus numatytų pašalinti medžių skaičius yra nemažas, tačiau savivaldybė dėjo visas pastangas, kad be būtino reikalo nebūtų nukirstas nei vienas medis, – sakė G.Neniškis.
„Nors projektas tik startavo, jau laukiame jo pabaigos, kad su visa miesto bendruomenė akivaizdžiai įsitikintume, jog kvartalo žaliasis rūbas po atnaujinimo darbų ne tik nenukentėjo, bet tapo žymiai kokybiškesnis“, – sakė G.Neniškis.
„Kvartalo atnaujinimo darbai man yra gera žinia, nes bus sutvarkyti šaligatviai, atsiras daugiau vietos automobiliams. Šiuo metu jie parkuojami abiejose Rumpiškės gatvės pusėse, todėl sunku ir nesaugu pravažiuoti. Taip, mačiau, išpjauta nemažai medžių, bet vertinu taip: kažką gauni – kažką prarandi. Tikiuosi, kad atsodins naujus. Be to, dalies medžių galiojimo laikas ėjo į pabaigą“, – projektą vertino DNSB „Rumpiškija“ pirmininkas Vladas Garastas.
Techninio projekto sprendiniuose numatyta pašalinti 201 saugotiną medį. Iš viso numatyta papildomai pasodinti 648 medžius ir krūmus, t. y., projektuotojai techninio projekto sprendiniuose suplanavo pasodinti daugiau želdinių nei jų bus pašalinta. Dalį esamų augalų numatyta perkelti.
Aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė
Klaipėdos miesto savivaldybė gauna nemažai skundų dėl vykdomų darbų Rumpiškės kvartale. Tačiau į juos visus, kaip teigiama, yra vienas atsakymas, kurį savivaldybės administracija balandį gavo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD). Išanalizavus projekto vykdymo eigą, konstatuota, kad Rumpiškės kvartale vykdomi darbai atliekami pagal Klaipėdos miesto savivaldybės parengtą ir patvirtintą projektą, nepažeidžiant įstatymo nuostatų.
„Nustatyta, kad buvo atsižvelgta į tų gyventojų, kurie iki statybos darbų pradžios teikė prašymus, pageidavimus ir dalis saugotiniems priskiriamų medžių buvo išsaugota, sumažinant automobilių stovėjimo vietų skaičių. Taip pat Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos turimomis žiniomis, net ir medžių kirtimo laikotarpiu gyventojams kreipiantis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrių į dalį gyventojų prašymų buvo atsižvelgta, daromi projekto pakeitimai, nemažinant esamų žaliųjų plotų (...), taip laikantis želdinių apsaugos ir tvarkymo organizavimo principo, pertvarkant želdynus“, – rašoma AAD prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaido Griciaus, tuomet laikinai vykdžiusio direktoriaus funkcijas, rašte.
Savivaldybė mini ir tai, kad visuomenė buvo supažindinta su projektu 2018 m. gruodžio 19 dieną, kuomet vyko projekto viešas svarstymas. Klausimų ir pastabų dėl medžių šalinimo tuomet esą nebuvo.
Tuo metu asociacija „Klaipėdos žalieji“ skelbia, jog žinia apie pristatymą nepasiekė gyventojų.
„Tai kas šiuo metu vyksta kvartalo kiemuose yra baisu. Tenka apgailestauti, kad šio kvartalo kiemų rekonstrukcija buvo pristatyta 2018 m. prieš Kūčias ir Kalėdas, t.y visų švenčių išvakarėse, bet Klaipėdoje mes jau tokią tendenciją pastebėjome. Į pristatymą atėjo 21 žmogus, Tame tarpe gyventojų – 15. Kvartale gyventojų – apie 3000. Toks disbalansas savivaldybės nenustebino, o kad tai akivaizdžiai rodo didelę viešinimo problemą, jų jau nedomina, nes jau galės „užsidėti“ varnelę, kad viešinimas įvyko kaip būtina sąlyga gaunant ES lėšas. Tokie dalykai, jau sakiau administracijos direktoriui, programuoja konfliktą, niekam nereikalingą nervinę įtampą. Jei daug nekalbant, galiu pasakyti, išeitis yra. Išsiaiškinome, kad projektą dar galima bus koreguoti. Tai nuteikia pozityviai“, – rašoma socialiniame tinkle.
