15min ne kartą skelbė dalies klaipėdiečių nepasitenkinimą valdžios ketinimais plėsti geležinkelio bėgius per Girulių mišką. Gyventojams pavyko pasiekti, kad šiuo metu nagrinėjama daugiau alternatyvų, kur ateityje galėtų būti iškeliama geležinkelio stotis.
Papildomai ir Klaipėdos miesto taryba ruošia pasiūlymą Vyriausybei dar plačiau pagalvoti: „plačiau išnagrinėti transeuropinio B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo alternatyvas“, neapsiribojant Vyriausybės nutarime nurodytais ruožais. Mieste vertinama, kad nuo krovinių Klaipėdos centrą galėtų gelbėti geležinkelio atšaka per Radviliškį ir Pagėgius.
„Siekiama apsaugoti Melnragės ir Girulių miškus nuo geležinkelių infrastruktūros plėtros“, – rašoma ruošiamų dokumentų aiškinamajame rašte.
Tačiau į protesto akciją susirinkę gyventojai baiminamasi, kad čia tik laikinas atsitraukimas – juk valstybė numato ir išorinį jūrų uostą, tam reikės infrastruktūros: tad vietoje Girulių miško atsiras traukinių sąstatai, o vietoje pakrantės – betonas ir kroviniai.
Į tai jie pabandė visuomenės dėmesį atkreipti tapyba, šokiais, dainomis, meditacija ir diskusijomis pajūryje. Tiesa, diskusijoje dalyvavo vien bendraminčiai.
G.Ramašauskas: žmonės čia atvažiuoja prie jūros ar pasivaikščioti po mišką
Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas primena, kad grėsmė Girulių miškui iškilo visai netikėtai – Vyriausybės dokumentuose čia numatytas terminalas, į kurį suvažiuotų konteineriai.
„Oficialūs duomenys nėra skelbiami, kiek miško iškirsti reikėtų terminalui, gali būti virš 100 hektarų, o šnekama tik apie manevrinės stoties iškeldinimą, kam būtų iškirsta apie 30 ha. Jautrią klaipėdiečiams vietą bando sunaikinti, o miesto savivaldybė patvirtino tuos planus. Ėmėmės aktyvių veiksmų ir pavyko laimėti visuomenės dėmesį, įsijungė visų partijų politikai“, – diskusijoje kalbėjo G.Ramašauskas.
Tačiau, anot jo, Giruliai tebelieka taikiniui, o Vyriausybė papildomą teritoriją tarp Kopūstų kaimo ir Kretingalės įtraukė nagrinėti tam, „kad publika nusiramintų“.
„Tos teritorijos vertinimas buvo padarytas, buvo galimybių studija, ir buvo nustatyta, kad ji netinkama tokiai investicijai, nes ji per toli nuo suplanuoto išorinio uosto“, – kalbėjo bendruomenių atstovas.
Pasak jo, Melnragė yra vieta, kur klaipėdiečiai, turėdami laisvą valandėlę važiuoja prie jūros, ar pasivaikščioti į mišką.
„Ta planuojama investicija į geležinkelį yra išorinio uosto kranto infrastruktūros vystymas. Išorinis uostas yra didžiulis monstras, kuris jau perkeltas į ruošiamą Lietuvos Respublikos bendrąjį planą. (…) Šita vieta, kur mes esame, viskas turėtų būti užbetonuota ir pusiasalis nueis tolyn per tris kilometrus“, – sako G.Ramašauskas.
Anot jo, toks sprendimas sustabdys natūralias smėlio permaišas jūroje, dėl to pradės nykti visos Lietuvos pakrantės paplūdymiai.
„Net uostininkai sako, kad nereikia mums to išorinio uosto, bet Vilniaus valdininkai sako, kad reikia, reikia didelio projekto, kurio vertė bus per milijardą eurų“, – pyktelėjo G.Ramašauskas.
Tuo metu jis pasigenda, kad šis projektas būtų naudingas: nėra įsipareigojimų dėl krovinių, darbo vietų, „tik reikalavimas sukurti tokią infrastruktūrą, kitaip tariant, pabetonuoti tokius plotus“.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad kol miesto valdžia šioje teritorijoje planuoja plėsti rekreaciją, statyti SPA centrus, nacionaliniai dokumentai čia mato pramonės centrą.
„Ar čia mūsų plaučiai, ar čia pigiau geležinkeliams atvykti“, – stebėjosi renginio moderatorė.
E.Benetis: tai bus ekologinė katastrofa
Architektas Edmundas Benetis kaltina Vyriausybę, kad ji nesilaiko savo žodžio, nespręsti šių dienų problemų ateities kartų sąskaita.
„Mes dalyvaujame visiškai priešingame veiksme, kuris prasideda nuo piramidės viršūnės. Turiu galvoj LR bendrąjį planą. (…) Kame yra paradoksas, kodėl draskomės, kodėl mums nepatinka išorinis uostas bendrajame plane. O todėl, kad uostas su maksimalia plėtra per paskutinius dvejus metus perkrovė 46 mln. tonų krovinių, O bendrajame plane iš viso gauname 132 milijonus tonų. Galime padalint, padaugint ir jūs suprasite, kad krovos apimtys išauga apytiksliai 4 kartus. Šnekant apie Melnragę, kur mes čia esam, kur darysis 3 km pusiasalis į jūrą, Šiauriniame mazge numatyta 40 mln. t. Jei dabar uoste 46, tai vien šita vieta perkraus dar 40 milijonų tonų“, – kalbėjo E.Benetis.
Jis akcentuoja, kad į pajūrį keliaus „ne konditerijos gaminiai“, o nafta, anglis, geležis, cementas, baltarusiškos trąšos, kurios atitinkamai tiek kartų labiau terš. Klaipėdiečiai, anot jo, 15 kilometrų ruože turės „keturis plyšius pasižiūrėti į marias“.
„Galime tik įsivaizduoti, koks bus gyvenimas tokiame mieste“, – rėžė architektas.
Jis vardija, kad tiesiogines neigiamas pasekmes pajus ne tik miestas, bet ir visas Lietuvos pajūris.
„Tai Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa. (…) Perkertame pietinę srovę ir tas smėlis, kuris atkeliauja iš Vokietijos, Lenkijos, Kaliningrado 0 jis nebeateis. Palanga kasmet rūpinasi savo paplūdimių praplatinimui. Kad įsivaizduotumėte, kas tai per apimtys ir pinigai, palyginimas labai paprastas. 1 kilometras pajūrio 2019-2020 m. kainomis atsieina apie 1 mln. eurų. Jei šnekam apie pasekmes visam pajūriui, dauginkim iš 50“, – teigė E.Benetis.
Anot jo, uosto plėtros planai „deda kryžių ant Lietuvos jūrinės rekreacijos ir turizmo verslo“ ir praradimai bus didesni nei uosto sukuriama nauda.
R.Kulikauskas: grėsmė išlieka
Klaipėdos bendruomenių asociacijų vadovas Renaldas Kulikauskas taipogi mano, kad situacijos esami sprendimai nekeičia.
„Ką bekalbėtų šiandieną kažkurios suinteresuotos pusės apie išorinio reikalingumą, šis objektas yra patvirtintas svarbiausiais valstybės strateginiais dokumentais. Kas žino, ar po metų ir dviejų vėl nebus pakeista krytis ir nebus bandoma realizuoti tų sprendimų, kurie numatyti“, – sako R.Kulikauskas.
Anot jo, jei geležinkeliams reikalinga 30-50 ha miško, tai naujo uosto infrastruktūra galėtų pasiglemžti ir trečdalį miško.
„Tai pakankamai įspūdingi plotai, įsivaizduokit, klaipėdiečiai netektų didžiosios dalies savo plaučių. Vyriausybė nesitikėjo, kad visuomenė sureaguos taip greitai ir neleis tyliai ramiai susitvarkyti plėtrą valstybės nuosavybėje paprastuoju būdu iškertant mišką, nieko labai nederinant“, – sakė R.Kulikauskas.
S.Gentvilas žada priešintis
Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad išorinis uostas „yra fantastinis projektas“
„Yra 99 km pajūrio, norime turėti ir rekreaciją, ir logistiką, ir pramonę, ir darbo vietas – ir tie dalykai konkuruoja“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Jis gretino – iš vienos pusės molas sukūrė erdvę banglentininkams, kur jie turi aukščiausias bangas, iš kitos pusės – išties smėlio pernaša nevyksta ir vanduo plauna paplūdimius, smėlis sustoja kitoje pusėje molo.
„Jei žiūrėtume paprasčiau – ši vieta yra patraukliausia vieta uosto statybai, čia didžiausi gyliai“, – vertino S.Gentvilas.
Tačiau jis tikino, kas su planuojamu išoriniu uostu kovos, kol neišeis į pensiją, vadino tai „fantastiniu projektu“.
„Kalbant apie Girulius, dėl ko mes čia susirinkome – reikia suprasti, kad uostas turi būti kažkur prie vandens. Tačiau geležinkeliais gabenami kroviniai gali pastovėti nebūtina uosto pašonėje. Kaip ir automobilis nebūtinai gali stovėti po langu, jis gali būti pastatytas aikštelėje už 30 metrų. Šis miškas neturi būti iškirstas tam, kad kroviniai pastovėtų visiškai šalia uosto“, – kalbėjo politikas.
Jis kvietė palaikyti siūlymą įsteigti draustinį Melnragėje, mišką paverčiant saugoma teritorija.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas: dar per anksti kalbėti apie sprendimus
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas patikina, kad dar nėra jokio konkretaus sprendimo plėtoti geležinkelio infrastruktūrą Girulių miške.
„Vyriausybės sprendimas yra apie tai, kad būtų nagrinėjamos alternatyvos, koks jų poveikis aplinkai. Tad šis nutarimas ir leis įvertinti, koks turėtų būti poveikis. Nėra taip, kad priimtas kažkoks sprendimas kirsti medžius“, – 15min teigė M.Dubauskas.
Jis pripažįsta, kad bendrovės atstovai kvietimo dalyvauti Girulių bendruomenės diskusijoje negavo.
„Ta teritorija yra viena iš nagrinėjamų, kaip ir kitos galimos alternatyvos. Kol kas susilaikome nuo komentarų, todėl, kad labai ankstyva stadija. Diskusijos turi vykti taip, kad būtų išklausytos visos pusės. Sprendimai nėra priimami skubotai“, – kalbėjo M.Dubauskas.
Šoko ir piešė
Aštrios diskusijos renginyje užėmė mažąją laiko dalį – savo protestą aktyvistai didžiąją dienos dalį išreiškė šokiais, meditacija, piešimu
„Čia mes darėm tokį kūrybinį užsiėmimą, kur svarbiau pats procesas. Darėme grupinį kolektyvinį pratimą, dirbame ties ta savo viziją per meną“, – kalbėjo S.Mockutė, aprodydama piešinius.
Ji teigė norinti pajusti gamtą per kūrybą ir atkreipti dėmesį – prisideda kiekvienas tuo, kuo gali.
„Kūrybą man atrodo toks įdomus procesas: išsigrynini, kas ten viduj, kokios spalvos, kokios formos. Ne per protą ir racionalią pusę, bet per kūrybinę, intuityvią tėkmę, muziką, kaip šokis, išsigrynina vidiniai pasauliai“, – kalbėjo menininkė.
