Miškų kontrolės departamento specialistai tikrindami renka ir analizuoja visą informaciją apie naujus kenkėjų židinius, kad galimybė jiems plisti būtų užkirsta laiku.
Vykdydami miškų sanitarinės būklės stebėseną, aplinkosaugininkai ieško žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikrina, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai ir ar nėra jiems palankios terpės plisti. Tokiais atvejais miško savininkai arba miškininkai informuojami ir įpareigojami nedelsiant susitvarkyti ir išvežti kenkėjų užpultą medieną.
Daugiausia žalos spygliuočių medynams sukelia:
· žievėgraužis tipografas. Apsigyvena po žalių eglių žieve ir, ten grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius;
· verpikas vienuolis. Nugraužia spyglius ir jų netekusias nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir džiūvimą lemiančios grybinės ligos. Kad miškai būtų prižiūrimi tinkamai, svarbu laikytis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų:
· žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta;
· mediena išvežama ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių.
Šie reikalavimai numatyti tam, kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių. Pavyzdžiui, žievėgraužis tipografas pavojingas ir tais atvejais, kai apninka nuvirtusius, pažeistus medžius ar vyresnius medynus. Ten kenkėjas dauginasi masiškai ir gali pažeisti net sveikas egles.
„Miškų savininkai turėtų žinoti, kad jei eglės ima mesti žalius spyglius arba pradeda luptis žievė – tai požymiai, kad medžiai gali būti užpulti kenkėjų.
Pastebėjus didesnius kenkėjų židinius, privalu informuoti Valstybinę miškų tarnybą, išduodančią leidimus kirsti mišką. Primename, kad gauti leidimą atlikti sanitarinį miško kirtimą galima pateikus paraišką sistemoje www.alisas.lt“, – sako Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnas Irmantas Juškauskas.
Miškų departamento specialistai įspėja, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.
Jei kyla neaiškumų, pasikonsultuoti aplinkosaugininkai kviečia telefonu 8 700 2022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. O pastebėjus pažeidimą prašom pranešti telefonu 112.