Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuojamas antrus metus iš eilės Lietuvos jūrinio klasterio (LJK) iniciatyva, kurią aktyviai palaiko 2022 m. veiklą LR Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija, telkianti įvairių Seimo frakcijų deleguotus parlamentarus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas – platų temų spektrą užtikrina ir formuojant programą įsitraukia gausi partnerių rikiuotė.
Reikšmingas saugumo dėmuo
Forumas simboliškai įprasmins ne tik gegužę švenčiamą Europos jūros dieną, bet ir iššūkių kupiną mūsų jūrinės valstybės kūrimosi procesą, kurį šiemet ženklina Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio paminėjimas. Istorinė perspektyva, o taip pat ir šiandienos geopolitinės įtampos padiktavo su saugumo tematika susijusį šiųmečio forumo turinio bloką.
„Jeigu anksčiau kalbėdami apie jūrinės pramonės svarbą akcentuodavome ekonominį aspektą, dabar jūrą vertiname kaip įvairių resursų ir galimybių visumą. Šiandien itin aiškiai suvokiame, kad jūrinė pramonė yra gyvybiškai svarbi siekiant stiprinti šalies gynybos pajėgumus, pasitelkiant tam Klaipėdoje sukurtą infrastruktūrą, čia dirbančius specialistus, jų patirtį ir idėjas.
Turėdami jūrą, turime vartus į pasaulį, turime prieigą prie jos gelmėse glūdinčių resursų, o taip pat tų, kurie generuojami virš jos. Visa tai sudaro svarbias prielaidas Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo užtikrinimui. Jūrai tapus vienu nacionalinių prioritetų, iš to turėtų gimti kryptinga strategija bei sprendimai, įgalinantys pilnavertiškai išnaudoti visus privalumus, kuriais yra apdovanota kiekviena jūrinė valstybė“, – teigė vienas būsimų forumo pranešėjų LJK valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Uostuose telkiasi energetika
Pažangiausi uostai vystosi ir be įprastos logistikos veiklos tampa svarbiais energetikos sektoriaus žaidėjais – pasaulyje stebimos tendencijos ir tai, kaip jas atliepia Klaipėda, taps renginyje dalyvausiančio KVJUD generalinio direktoriaus Algio Latako pranešimo ašimi.
„Uostų veiklos diversifikaciją lemia žaliojo kurso skatinama uostų elektrifikacija, naujų žaliųjų kuro rūšių plėtra laivyboje, jūrinių vėjo energetikos parkų statyba šalia uostų. Elektros poreikį uostuose didina jūrinės inžinerinės pramonės veiklos plėtra, krovos technologijų pokyčiai. Klaipėdos uostas aktyviai ruošiasi šiai transformacijai. Kaip su kiekvienu pokyčiu, turime neatsakytų klausimų, dėl kurių reikia diskutuoti, bet matome ir daug naujų galimybių uostui“, – įsitikinęs Klaipėdos uosto vadovas.
Pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo parko projekto eiga, Klaipėdos SGD terminalo reikšmė regione ir patirties sklaida kuriant Europos energetinę nepriklausomybę – svarbūs forumo akcentai, padėsiantys susidaryti išsamų ir įvairiapusį paveikslą apie jūrinės energetikos šiandieną ir ateitį Baltijos jūros regione ir už jo ribų.
Inovacijų greitkeliu – verslas ir mokslas
Atveriant naujų galimybių langus inovacijos vertinamos kaip vienos svarbiausių įrankių – jau įgyvendintus ir šiuo metu vystomus projektus pristatys tiek Jūrinio klasterio nariai, tiek ir partneriai, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujama siekiant plėtoti švarią laivybą ir pažangią logistiką uoste, o taip pat ir su juo jungiančiais šalies vidaus vandens keliais.
„Tolesnė technologinė plėtra, inovacijos yra vieni iš faktorių, leidžiančių išlikti konkurencingiems didelius pokyčius išgyvenančioje transporto ir logistikos industrijoje. Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijos, pačios kurdamos ir įgyvendindamos veiklos automatizavimo, skaitmenizavimo projektus imasi lyderystės šioje srityje ir ne tik užtikrina Klaipėdos uosto pažangos tęstinumą, bet ir turi ką pasiūlyti kitiems šios rinkos dalyviams“, – pabrėžė Laimonas Rimkus, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas.
Žinios apie jūrą, uostus, pakrantes – svarbus atspirties taškas siekiant plėtoti inovacijas ir užsiauginti tam būtinų specialistų, kurie sėkmingai įsilietų į jūrinę inovacijų ekosistemą. Su tuo susijusius klausimus nagrinės du uostamiesčio mokslo ir studijų centrai – Klaipėdos universitetas bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
