Kaip sako C.Silva, moterys Brazilijoje atsidūrė tokioje situacijoje, kad turi kovoti dėl pagrindinių teisių, susijusių su lyčių lygybe.
Negauna pensijos
C.Silva kvietė galvoti apie moteris iš Amazonės miškų ir jų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.
„Brazilijoje pradėjome kampaniją, siekdami didinti suvokimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria moterys provincijoje ir Amazonės džiunglėse“, – pasakojo ji.
Pasak C.Silvos, Amazonėje moterims tik neseniai suteikta teisė visavertiškai naudotis žemės sklypais.
„Mes, moterys, esame pagrindinės miškų erdvių gynėjos. Šios erdvės mums suteikia resursų tradicinei medicinai, taip pat mūsų dvasingumui. Mes jaučiamės labai prisirišusios prie žemės“, – teigė ji.
Amazonės džiunglės ir ten plėtojamas žemės ūkis, pasak C.Silvos, padeda moterims siekti nepriklausomybės.
Kaip bebūtų, tuo Amazonėje užsiimančios moterys negauna pensijos.
Kaltinamos dėl to, ką patyrė
D.Silva kalbėjo, kad pastaruoju metu Brazilijoje galima stebėti religinių fundamentalistų grupių išpuolius, nukreiptus prieš smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis.
Moterys šioje šalyje dažnai atsiduria kaltininkių vaidmenyje.
Anot D.Silvos, išprievartavimų, nužudymų bylose moterys dažnai viktimizuojamos, nes teisingumo sistema yra nukreipta prieš jas.
„Kartais kaltinant moteris dėl nusikaltimų, kuriuos pačios patyrė“, – kalbėjo C.Silva.
Kartais kaltinant moteris dėl nusikaltimų, kurias pačios patyrė.
Absurdiški prezidento pasisakymai
Brazilijos prezidento J.Bolsonaro ir šalies vyriausybės narių pasisakymai apie moterų teises, D.Silvos vertinimu, yra absurdiški.
Dabartinės Brazilijos vyriausybės kalbos dėl moterų teisių, D.Silvos manymu, yra ypač nekorektiškos.
„Kai moterys suprato, kad dabartinis prezidentas savo kalbose pasisako prieš moteris, prieš lyčių lygybę, jos sukūrė judėjimą prieš tai. Tada buvo sukurtos strategijos kriminalizuoti feministinį judėjimą šalyje“, – pasakojo ji susitikime su žurnalistais Briuselyje.
C.Silva minėjo, kad Brazilijoje 2018 metais buvo nužudyta politikos ir žmogaus teisių aktyvistė Marielle Franco.
Brazilės teigimu, yra ir daugiau vietos politikių ar žmogaus teisių aktyvisčių, sulaukiančių grasinimų net mirtimi dėl savo veiklos.
Dėl to aukštus postus užimančios moterys turi turėti asmens sargybinius.
C.Silva sakė pati sulaukusi grasinimų nužudyti.
„Dabar moterys turi imtis veiksmų dėl visko: aiškinti, kad jos nekaltos dėl nusikaltimų, tokių kaip išprievartavimas ar žmogžudystė, įvykdytų prieš jas, reikalauti, jog politikoje būtų daugiau moterų. Brazilijos moterys atsidūrė tokioje situacijoje, kad turi kovoti dėl pagrindinių teisių, susijusių su lyčių lygybe“, – komentavo C.Silva.
Brazilijos moterys atsidūrė tokioje situacijoje, kad turi kovoti dėl pagrindinių teisių, susijusių su lyčių lygybe.
Brazilijos žmogaus teisių aktyvistės teigimu, dabartinė šalies valdžia nutraukė federalinės vyriausybės socialiniai atskirčiai mažinti skirtą programą „Bolsa Família“ („Išmoka šeimai“ – red. past.).
2003 metais pradėta programa buvo skirta skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, kad jie galėtų leisti vaikus į mokyklas, gautų maisto ir medikamentų.
Jos nutraukimas, pasak C.Silvos, labiausiai paveikė moteris.
„Net skleista propaganda, kad moterys susilaukia vis daugiau vaikų tam, jog galėtų pasinaudoti šia programa. Šios programos panaikinimas lėmė, kad daugelis skurdžiai besiverčiančių moterų atsidūrė dar sudėtingesnėje situacijoje. Norėdamos, kad jų vaikai galėtų lankyti mokyklas, jos turi dirbti keliuose darbuose“, – aiškino brazilė.
Norėdamos, kad jų vaikai galėtų lankyti mokyklas, jos turi dirbti keliuose darbuose.
Kita svarbi Brazilijoje veikianti programa, kaip nurodė C.Silva, yra „Minha Casa Minha Vida“ („Mano namai, mano gyvenimas“ – red past.).
Finansavimas programai, skirtai daugiausia vienišoms mamoms, buvo sumažintas. Dėl to nemažai paramą praradusių moterų, C.Silvos žodžiais, tiesiog atsidūrė gatvėje.
„Ir tai nėra tik apie mus, moteris. Mes nesame vienos, turime vaikų, brolių, vyrus, šeimas“, – pažymėjo ji.
Nužudė brolį ir brolienę
C.Silva teigė taip pat kovojanti dėl teisingumo už brolio ir brolienės nužudymą 2011 metais. Jie, pasak moters, nužudyti, nes buvo aplinkos apsaugos aktyvistai Amazonėje.
„Siekiu atkreipti dėmesį į kitus nusikaltimus, įvykdytus prieš aktyvistus, kai kaltininkai nebuvo nubausti“, – aiškino ji.
Siekiu atkreipti dėmesį į kitus nusikaltimus, įvykdytus prieš aktyvistus, kai kaltininkai nebuvo nubausti.
Praėjus devyneriems metams nuo brolio ir jo sutuoktinės nužudymo C.Silva pasakojo spalį sulaukusi grasinimų mirtimi.
„Gyvenu namuose, kurios įrengtos vaizdo kameros. Visą laiką jaučiu nerimą dėl dukrų, kurios eina į mokyklą. Tai tikrai nelengva. Yra moterų, kurios gyvena ne miestuose, o atokiose vietovėse, namo jos turi grįžti motociklu per džiungles, ir jos visiškai nesaugios, neapsaugotos“, – pažymėjo moteris.
Ji sakė žinanti kitų aktyvisčių iš atokių Brazilijos vietų, kurios dėl grasinimų turėjo keisti gyvenamąją vietą.
Anot C.Silvos, iki 2016 metų ji kovojo nesulaukdama paramos iš šalies.
Prieš kelerius metus aktyvistė sulaukė tarptautinių organizacijų, daugiausia nevyriausybinių, paramos.
Dabar Brazilijoje stengiamasi sukurti moterų aktyvisčių tinklą tam, kad dėl vykdomos veiklos būtų sulaukta valstybės apsaugos.
„Pagrindinis sunkumas moterims aktyvistėms kyla iš to, kad Amazonija yra labai didelis regionas, susisiekimas yra labai sudėtingas. Kai kurios moterys gyvena labai izoliuotose teritorijose. Tam, kad pasiektų miestą, jos turi plaukti valtimis, važiuoti motociklais, skristi lėktuvu. Resursų prasme labai sunku susiburti. Tačiau stengiamės susitikti mažesniame būryje, rengti susitikimus skirtingose vietovėse, o didesnes konferencijas organizuojame didesniuose miestuose“, – pasakojo C.Silva.
Kai kurios moterys gyvena labai izoliuotose teritorijose. Tam, kad pasiektų miestą, jos turi plaukti valtimis, važiuoti motociklais, skristi lėktuvu.
Daug kur Brazilijos Amazonijos regione nėra interneto ryšio, moterys negali pranešti apie patiriamą smurtą.
Anot C.Silvos, kai kur Brazilijoje moterys turi specialius prietaisus, kuriais gali įrašyti smurto epizodus ir taip perduoti policijai.
Tačiau ne tos, kurios gyvena džiunglėse.
Diskusijos apie abortus tapo tabu
Situacija dėl moterų padėties Brazilijoje esą blogėja. C.Silva akcentavo, kad smurtą prieš moteris skatina ir valdžios pozicija, kalbos.
Aktyvistės teigimu, Brazilijos moterų, šeimos ir žmogaus teisių ministrė Damares Alves yra religinė fanatikė.
Jos kalbos ir veiksmai esą yra nukreipti prieš moterų teises.
„Moterys visada patyrė smurtą ir buvo nematomos viešojoje erdvėje. Tačiau yra dar blogiau, kai turime ministrę, kuri kalba kaip religinė fundamentalistė ir užsiima propaganda prieš moterų teises. Tai labai bloga padėtis“, – aiškino C.Silva.
Moterys visada patyrė smurtą ir buvo nematomos viešojoje erdvėje. Tačiau yra dar blogiau, kai turime ministrę, kuri kalba kaip religinė fundamentalistė ir užsiima propaganda prieš moterų teises.
Moterų, šeimos ir žmogaus teisių ministerijos, kaip pasakojo C.Silva, vadovės įsivaizdavimu, šeima – tai vyras ir moteris, kur moteris turi paklusti sutuoktiniui.
Šalyje viešos diskusijos, tarkime, dėl abortų esą yra tapusios tabu.
Straipsnio autorė kovo pradžioje lankėsi Briuselyje vykusiame seminare žurnalistams „Ilgas kelias lyčių lygybės link: ką dar reikia padaryti?“
Kelionės išlaidos buvo padengtos Europos Parlamento. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
