Galimybė ambicingoms NVO veikloms
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos turės galimybę teikti paraiškas ir gauti finansavimą savo veikloms, siekiančioms pokyčio penkiose srityse. Išaugęs piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose, sustiprėjusi pilietinės visuomenės vykdoma valdžios institucijų priežiūra ir advokacija, išaugusi parama žmogaus teisėms, įgalintos pažeidžiamos grupės, sustiprėję pilietinės visuomenės gebėjimai ir tvarumas – tai sritys, kuriose įgyvendinamiems projektams, priklausomai nuo jų apimties ir trukmės, bus teikiamas finansavimas nuo 1,000 iki 150,000 eurų.
Taip pat ypatingai laukiamos paraiškos projektų, įtraukiančių geografiškai nutolusius regionus ir sunkiau pasiekiamas tikslo grupes; skatinančių tarpkultūrinį dialogą, ypatingą dėmesį skiriant partnerystėms, įtraukiančioms tautinių mažumų NVO. Visada svarbios iniciatyvos, užtikrinančios jaunimo dalyvavimą, pvz., projektai, įtrauksiantys jaunus žmones kaip tikslo grupę, partnerystės, įtraukiančios jaunimo NVO. Taip pat laukiama nevyriausybinių organizacijų paraiškų, kuriose bus įtrauktas darbas su aukomis, patiriančiomis smurtą dėl lyties.
Atskirą finansų „portfelį“ turės ad hoc projektai – į konkrečias valstybės ir visuomenės aktualijas reaguojantys projektai – ir dvišalio bendradarbiavimo projektai tarp Lietuvos ir šalių donorių (Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino).
Atidarymo metu buvo svarstomas klausimas, kas būtų, jei nebūtų pilietinės visuomenės, savo ilgametes veiklas pristatė vienos stipriausių nevyriausybinių organizacijų, buvo pristatytos APF kryptys ir laukiami rezultatai.
„Aktyvių piliečių fondas – tai programa, kurią nevyriausybinės organizacijos kuria pačios – savo siūlomomis idėjomis, projektais, iniciatyvomis. Po penkerių metų Fondo veiklos norime matyti didesnį piliečių aktyvumą ir įsitraukimą į pilietines veiklas, daugiau nevyriausybinių organizacijų nuomonės galios priimant pilietinei visuomenei aktualius sprendimus, sustiprėjusią paramą ir pagarbą žmogaus teisėms. Nevyriausybines organizacijas regionuose norime matyti tvirtesnes, o pažeidžiamas grupes – mažiau pažeidžiamas. Ar taip ir bus, priklauso nuo mūsų visų noro ir užsispyrimo“, – sako Giedrė Tumosaitė, „Atviros Lietuvos fondo“ programų vadovė.
Kas būtų, jei nebūtų pilietinės visuomenės?
Aktyvių piliečių fondo atidarymo dieną Vilniaus Tech parke susirinko 20 nevyriausybinių organizacijų iš visos Lietuvos ir 10 pilietinės visuomenės lauke veikiančių Islandijos ir Norvegijos organizacijų atstovai. Pirmąjį pusdienį aptarinėję savo šalių pilietinėms visuomenėms kylančius iššūkius, egzistuojančias socialinio ir pilietinio lauko stigmas, savo veiklas ir patirtį jas mažinant, dalijęsi galimų bendrų projektų idėjomis, popietę šio tarptautinio susitikimo dalyviai prisijungė prie kitų APF atidarymo renginio svečių.
Renginio dalyvius sveikinęs J.E. Norvegijos Karalystės ambasadorius Karsten Klepsvik patvirtino, kad stipri, aktyvi ir pajėgi pilietinė visuomenė yra būtina gyvybingos demokratijos sąlyga. „NVO skirtos programos Lietuvoje jau yra davusios svarbių rezultatų“, sakė ambasadorius. „Tvirtai remdamas žmogaus teisių idealą, gero valdymo, socialinės ir ekonominės įtraukties principus, manau, kad šios programos iš tikrųjų keičia žmonių gyvenimą. Šis pokytis reikalauja ilgalaikių ir nuolatinių pastangų, o Aktyvių piliečių fondo dėka įmanoma užtikrinti šių pastangų tęstinumą.”
Atidarymo metu buvo svarstomas klausimas, kas būtų, jei nebūtų pilietinės visuomenės, savo ilgametes veiklas pristatė vienos stipriausių nevyriausybinių organizacijų, buvo pristatytos APF kryptys ir laukiami rezultatai.
Planuojama, kad per penkerius metus į APF Lietuvoje inicijuojamas ar finansuojamas veiklas įsitrauks per 250 pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant bent 80 vietos lygiu veikiančių mažų organizacijų), bus finansuota bent 180 jų įgyvendinamų projektų, o į veiklas tiesiogiai įsitrauks apie 10.000 asmenų.
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių (13 naujųjų Europos Sąjungos šalių, Graikija ir Portugalija).
