Vilniaus gimdymo namų vadovė doc. dr. gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė neslepia: ji nėra ta, kuri gimdymo namuose idėją palaikytų šimtu procentų. Tačiau dalis visuomenės tokios paslaugos pageidauja, poreikis yra, vadinasi, reikia sukurti ir reglamentuoti tokių gimdymų tvarką.
„Norime to ar ne, tokie gimdymai vyksta, tik šiuo metu jie neįteisinti ir nekontroliuojami. Todėl šį reiškinį reikia įteisinti, kad gimdymą namuose prižiūrėtų ne kokia nors pribuvėja, o kvalifikuota, licencijuota akušerė, galinti moteriai suteikti realią pagalbą“, – svarstė K.Mačiulienė.
Nuomonės klausė tris kartus
Vilniaus gimdymo namuose dirba apie 50 akušerių. Iki šiol tris kartus buvo vykdoma anoniminė apklausa, siekiant išsiaiškinti, kiek iš jų sutiktų dalyvauti gimdyme namuose.
Esame pratę dirbti komandoje. O ten tu esi vienas.
„Kai anketoje nebuvo įtraukto klausimo apie teisinę atsakomybę, atsirado trys, kurios galėtų ir norėtų tai daryti. Įtraukus klausimą apie teisinę atsakomybę, teliko viena“, – apklausų rezultatus apibendrino K.Mačiulienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad apklausos buvo rengiamos dar tuomet, kai gimdymai namuose visuomenėje kėlė aštrias diskusijas ir net nebuvo pradėtas jų reglamentavimas.
Vyriausybei pritarus pataisoms, kurios suteiktų teisę akušeriams teikti gimdymo priežiūros namuose paslaugas, darbuotojų apklausa vėl bus kartojama. Šįkart ji bus ne anoniminė.
„Akušeres aš ne bauginu, o drąsinu ir rengiu psichologiškai“, – sako K.Mačiulienė.
Kodėl tam ryžtųsi tik keletas? „Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: žmogaus profesinės patirties, vertybinių nuostatų, charakterio. Mūsų akušerės yra kvalifikuotos ir gali atskirti daug patologijų. Tačiau gimdymo namuose specifika visai kitokia nei ligoninėje: čia esame pratę dirbti komandoje, jei tik kas nors truputį, galima kviestis kitą akušerę ar gydytoją. O ten tu esi vienas“, – lygino direktorė.
Svetimo specialisto savo valdose nepageidautų
K.Mačiulienė pabrėžė, kad gimdymas – sudėtingas procesas.
„Tai – ne grojimas iš natų, kai išmokai ir pagrojai. Čia bet kurią akimirką gali įvykti įvairiausių netikėtumų, kilti komplikacijų. Yra dalykų, kurių akušerė tiesiog negali atlikti. Yra ne nuo gimdyvės ir ne nuo akušerės priklausančių veiksnių“, – aiškino K.Mačiulienė.
Todėl akušerėms, kurios sutiks teikti gimdymo namuose priežiūras paslaugas, ji sakys: „Svarbiausia atpažinti patologiją ir laiku priimti sprendimą vykti gimdymą tęsti į ligoninę.“
„Mes būsime pasiruošę priimti ir daryti viską, kad padėtume gimdyvei ir naujagimiui“, – užtikrino gimdymo namų vadovė.
Pagalba esą būtų suteikta net tuo atveju, jei gimdyme namuose dalyvautų akušerė ne iš Vilniaus gimdymo namų komandos: „Jei atsitiks nelaimė, priims ir padės bet kuri arčiausiai esanti įstaiga.“
Tuo metu Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro, Akušerijos skyriaus vyriausioji akušerė Violeta Staniulevičienė pabrėžė, kad gimdyvės atsakomybė jau nėštumo metu sudaryti sutartį su ta įstaiga, iš kurios ji galvoja kviestis akušerį priimti gimdymą namuose: „Aš dirbu akušere Santaros klinikose ir tikrai nesutikčiau, kad nežinoma akušerė atvažiuotų iš kito stacionaro ir ateitų pas mane daryti savo tvarkos.“
Studentės sutiktų
Gimdymo namuose tema V.Staniulevičienė kalba be jokio entuziazmo: „Koks gali būti entuziazmas, kai esi atsakingas ir už moterį, ir už naujagimį. Vienas lauke – ne karys.“
33 metų darbo stažą skaičiuojanti akušerė prisipažįsta niekada nemaniusi, kad gimdymas namuose yra saugus. Ir pati tokiame gimdyme jokiu būdu nenorėtų dalyvauti.
Yra žmonių ekstremalų, kurie ir dabar teikia tokias paslaugas. Bet iki pirmos nelaimės.
„Yra žmonių ekstremalų, kurie ir dabar teikia tokias paslaugas. Bet iki pirmos nelaimės“, – kalbėjo V. Staniulevičienė.
Tiesa, ji pasakojo, kad darbo praktikos neturintys žmonės norėtų priimti gimdymus namuose: „Buvo klausimų akušerėms studentėms, kurios studijuoja Sveikatos mokslų universitete. Jos sutiktų, nes filmukai internete labai gražūs.“
Tuo metu iš 300 asociacijai priklausančių akušerių tik trys galėtų ir norėtų priiminėti gimdymą namuose: „Akušerės, turinčios 10, 20 ar net didesnį darbo stažą, nesijaučia saugios, nes teisinė bazė nesutvarkyta, saugikliai nesudėti.“
Kas mokės, dar neaišku
Šiuo metu standartinio gimdymo įkainis šalies gimdymo namuose siekia apie 420–450 eurų. Jį nustatė Valstybinė ligonių kasa.
Kol kas dar nesuskaičiuota, kiek galėtų kainuoti gimdymo namuose priežiūros paslauga. Nenustatyta ir tai, kas dengs šias išlaidas – „Sodra“ ar šeima iš asmeninio biudžeto.
„Tas, kas norės tokią paslaugą gauti, tas ir susimokės. Jeigu kas nors nori alternatyvos, tai už tą alternatyvą turi susimokėti savais pinigais, o ne mokesčių mokėtojų pinigais“, – trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad paslaugos finansavimo modelis galėtų būti kompleksinis – dalį išlaidų apmokės šeima, dalį – valstybė.
Gimdymų namuose bumo nesitiki
Vyriausybės priimtas pataisas, kurios suteiktų teisę akušeriams teikti gimdymo priežiūros namuose paslaugas, toliau svarstys Seimas.
„Dar turi būti daug diskusijų, visokių smulkių išaiškinimų ir saugiklių, kad akušerė viena bėdoje ir nelaimėje nebūtų palikta“, – asociacijos prezidentei antrino K.Mačiulienė.
Gimdymuose namuose visoje Latvijoje dalyvauja dvi ar trys pasišventusios akušerės.
Ji sakė netikinti, kad viską galutinai įteisinus gimdymų namuose skaičius smarkiai išaugs: „Bendravau su Latvijos akušeriais ginekologais ir jie pasakojo, kad, kol tvarka nebuvo reglamentuota, atrodė, kad paslaugos poreikis yra labai didelis, kad daug gimdymų vyksta namuose. Tačiau pasirašius nutarimą ir atsiradus apskaitai, gimdyvių tiek daug neatsirado. Gimdymuose namuose visoje Latvijoje dalyvauja dvi ar trys pasišventusios akušerės.“
Lietuvoje kasmet gimsta apie 27–28 tūkst. naujagimių. Neoficialiais duomenimis, iki šiol vyksta nuo 100 iki 400 gimdymų namuose.
