Beveik šimtmetį gyvuojantis Aleksoto turgus dažnam kauniečiui tapęs neatsiejama savaitgalių dalimi. Vis dėlto, kol vieni džiaugiasi galimybe apsipirkti nuo maisto produktų iki automobilių detalių ir įvairių rakandų, kitiems ši vieta kelia susierzinimą dėl laisvadieniais čia nutįstančių automobilių spūsčių, sunkiai pravažiuojamų aplinkinių gatvelių.
„Bemaž kiekvienas kaunietis Aleksotą identifikuoja būtent su turgumi. Pasakymas, kad šeštadienį ar sekmadienį važiuojame į Aleksotą, savaime suprantamas, jog vykstame į turgų, kuriame galima rasti visko. Tiesa, dabartinė turgaus būsena vargu ar daug ką tenkina. Reikėtų gerai pagalvoti, ką padaryti, kad tiek prekeiviams, tiek ir pirkėjams ten iš tiesų būtų malonu apsilankyti bei surasti norimą prekę ar paslaugą“, – sako architektas, Kauno miesto tarybos narys, profesorius Jonas Audėjaitis.
Daugiau dėmesio bendruomenėms
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas J.Audėjaitis įsitikinęs, kad naujų permainų miestui gali atnešti studentų pasiūlymai, kaip gremėzdiškas miesto erdves paversti šiuolaikiškomis, moderniomis ir atliepiančiomis dar daugiau gyventojų poreikių: „Nors iš miesto ar verslininkų pusės konkretaus užsakymo nėra, tačiau jaunieji architektai patys imasi iniciatyvos, mąsto ir teikia savo vizijas, kaip šią vietovę padaryti patrauklia ir įvairialype.“
Aleksoto turgavietės ateities viziją savo architektūros magistro studijų baigiamajame darbe pristačiusi Jautra Bernotaitė ypatingą dėmesį skyrė vietos bendruomenių kūrimui ir poreikiams. Pasak autorės, šiandien tai tampa vis aktualesnės diskusijos lauku. Kaune pastebimas aktyvėjantis mikrorajonų gyventojų dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose bei didėjantis poreikis turėti tam skirtus namus.
„Miestai šimtmečiais formavosi aplink pagrindines turgaviečių aikštes, kuriose virdavo visuomeninio gyvenimo katilas, todėl bendruomenės subūrimui pasirinktas Aleksoto turgus kaip jau susiformavusi socialinės traukos vieta. Ji ir tapo pirmine vietos gyventojų bendruomeniškumo ugdymo forma, jungiančia kasdieninę žmonių veiklą bei kultūrą. Tarp besilankančių žmonių užsimezga bendravimas, stiprinamas bendruomeniškumas, o šalia atsiradęs bendruomenės centras bei vieša rekreacijai skirta vieta dar labiau pagerintų vietinių gyvenimo kokybę“, – apie pasirinktą objektą kalbėjo architektė J.Bernotaitė.
Rėmėsi užsienio pavyzdžiais
Architektė suprojektavo naują turgaus darinį, pasibaigiantį Aleksoto bendruomenės namų kompleksu. Anot jos, dabar itin sėkminga praktika šalia turgaus įrengti papildomą funkciją atliekantį objektą, pavyzdžiui, biblioteką ar bendruomenės namus.
„Įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po turgumi bei bendruomenės centru, išsprendžiamas automobilių statymo klausimas, – vienai opiausių šiandieninio Aleksoto turgaus ydų sprendimą pateikė J. Bernotaitė. – Turgaus erdvė aiškiai padalinama į skirtingas prekybines – maisto, technikos, sendaikčių bei laisvos prekybos – zonas. Ant stogo projektuota Aleksoto bendruomenės aikštė bei rekreacinė zona – parkas su žaidimų aikštelėmis, poilsiui skirtomis vietomis.“
Idėjos autorė analizavo svetur sėkmingai veikiančius pavyzdžius, kaip gali atrodyti bei funkcionuoti šiuolaikiniai turgūs, kur prekyba persipina su gyvenamąja ar kultūrine funkcija. Čia ji pirmiausiai pamini Fort Pienc bei Santa Catarina turgavietes Barselonoje, taip pat Barcelo turgų Madride ir MVRDV architektų suprojektuotą Roterdamo turgų Nyderlanduose.
Vizija gali virsti realybe
„Manau, čia turėtų prasidėti diskusija tarp turgavietės šeimininkų, Aleksoto bendruomenės ir Kauno savivaldybės. Radus vieningą sprendimą, būtų galima inicijuoti projekto parengimą ir galiausiai tą vietą sutvarkyti“, – įsitikinęs J.Audėjaitis.
Bendrovės „Aleksoto turgavietė“ atstovai neslepia susidomėjimo architektės J.Bernotaitės projektu. Įmonės vadovas Eugenijus Gidra sako kol kas ženklių permainų neplanuojantis, tačiau neatmetė, kad ateityje kažkurios iš idėjų galėtų būti įgyvendintos.
„Per artimiausius metus Aleksoto turguje pokyčiai nenumatyti ir jis turėtų išlikti toks pats. Vis dėlto smagu girdėti, kad jaunimas domisi šiuo objektu. Vadinasi, jis išties svarbus miestui ir jo žmonėms. Tolesnėje ateityje kai ką iš architektų sumanymų galbūt paverstume realybe“, – sakė E.Gidra.
Galimybėmis įgyvendinti projektą neabejoja ir pati architektė J.Bernotaitė. Pasak jos, kryptingas bendradarbiavimas tarp verslo ir suinteresuotų institucijų galėtų atnešti puikius rezultatus realizuojant ir kitus Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto absolventų darbus.
