„Jeigu bus toks politinis sprendimas, mes tikrai turėsime tai daryti. Mes dabar vertiname savo galimybes, nors jos tokios šiuo metu, kad iki 50-ties, bet jei bus politinis sprendimas ir politinė valia, mes tikrai turime garantuoti tiems žmonėms integraciją“, – ketvirtadienį BNS sakė ministrė.
„Pirmiausia turime pagalvoti apie tų žmonių gerovę, interesus, nes jie iš skirtingų kultūrinių pasaulių, integracinis procesas turėtų būti apspręstas pirmiausia“, – sakė ministrė.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laikosi pozicijos, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodytas 250 pabėgėlių, kuriuos galėtų priimti Lietuva, skaičius, pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos galimybes.
„Čia skaičius, kuris figūruoja kaip variantas. Jis ne šiaip paimtas iš kažkur, bet įvertinant mūsų galimybes: įvertinant galimybes priimti, pabėgėlių centrų galimybes – visa tai įvertinant ir, žinoma, stengiantis adekvačiai, kiek tai įmanoma, prisiimti tam tikrą dalį naštos. Tai mūsų savanoriškas indėlis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad šis skaičius nėra derybų objektas ir pasirinktas išanalizavus Lietuvos galimybes, siekiant parodyti solidarumą su Europos Sąjungos šalimis.
Trečiadienį prezidentė D.Grybauskaitė pranešė, kad Lietuva galėtų priimti iki 250 pabėgėlių. Pasak jos, tokie skaičiavimai gauti sudarius formulę, į ją įtraukiant gyventojų skaičių ir šalies bendrąjį vidaus produktą.
Tokį skaičių D.Grybauskaitė sako siūlysianti Vyriausybei priimti Vyriausybės nutarimu kitą savaitę.
Apgyvendintų Rukloje
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis BNS aiškino, kad greičiausiai iš pietų šalių priimami pabėgėliai į Lietuvą atvyktų jau turėdami prieglobsčio gavėjo statusą ir būtų apgyvendinami ne Pabradėje, kur patenka tokio statuso neturintieji, o Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Pagal dabartinę tvarką, Rukloje pabėgėliai gali gyventi iki pusmečio, bet šis terminas gali trumpėti.
„Mes turime pusę metų mūsų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir ten yra 80 vietų. Svarstome variantą peržiūrėti terminus – ne pusę metų, o trumpinti šiek tiek. Vadinasi, per metus, jei mes dvi „apyvartas“ padarome, jau išeina 160 žmonių. Jeigu bus priimti sprendimai dėl 250, nebus taip, kad juos visus iš karto atveš, vis tiek jie bus vežami tam tikrais etapais. Jeigu vienu metu atvyktų didesnis skaičius negu mes galėtume patalpinti Rukloje, mes iš karto žiūrėtume per savivaldybes“, – pasakojo viceministras.
Rukloje, o vėliau savivaldybėse pabėgėliai mokomi kalbos, jiems suteikiama socialinė, sveikatos pagalba, mokama piniginė parama.
Rukloje, o vėliau savivaldybėse pabėgėliai mokomi kalbos, jiems suteikiama socialinė, sveikatos pagalba, mokama piniginė parama.
„Tie žmonės ir savivaldybėse gauna tą pačią pagalbą, ji yra tęstinė: mokoma lietuvių kalbos, įsijungia Darbo birža, kad įdarbintų, kad jei galėtų darbinių pajamų turėti.
Jie vėl turi savivaldybės teritorijoje galimybę adaptuotis iki pusės metų ar metų, o jeigu ypatingai pažeidžiama grupė – ligoniai ar nėščios moterys – tai šitas terminas gali būti savivaldybėje pratęstas iki 60 mėnesių. Tai praktiškai 5 metus jis gali paramą gauti. Per tą laiką žmogus tikrai jau turėtų integruotis į visuomenę ir turėti darbinių pajamų, jam tada valstybės pagalba nutraukiama“, – teigė viceministras.
Jo teigimu, Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre yra 80 vietų, iš kurių šiandien užimta 51.
„Tad šiek tiek susispaudus, 40 žmonių gali atvažiuoti nors ir dabar“, – sakė A.Šešelgis.
