Tiesa, panaikinti pažymas nuo viešumo saugantį grifą „slaptai“ gali tik pats VSD – pagal įstatymus panaikinti dokumentų prieinamumą ribojančius grifus teisę turi ta institucija, kuri juos uždėjo. Seimo pirmininkė Irena Degutienė dėl to jau kreipėsi į departamentą.
– Kodėl jūs manote, kad minėtos pažymos būtų paviešintos visuomenei?
– Kai dirbome NSGK, paviešinome nemažą dalį savo VSD veiklos tyrimo medžiagos, kurioje yra labai daug realių faktų, kurių vėliau nemažai pasitvirtino. Bet tos medžiagos yra labai daug – netoli tūkstančio puslapių, todėl ją reikia žiūrėti labai atidžiai ir visuomenė nelabai susigaudė. O šitos pažymos, mano supratimu, tą mūsų medžiagą dar labiau papildytų.
– Paviešinimo idėjos oponentai sako, kad per 4 metus pažymose esantys duomenys pakito, daug kas paseno, tapo nebeaktualu.
– Aš žinau, kas yra tie oponentai. Visų pirma, tai ponas Gediminas Kirkilas (2006–2008 metais dirbęs Lietuvos premjeru – aut.past. ) – nesuprantu, kodėl dabartinė valdančioji dauguma netiria visų jo „fokusų“. Suvokiu, ko jis bijo – kad gal žmonės prisimins, kad jo tapimas premjeru ir Vyriausybės formavimas buvo įvykdytas antikonstituciškai. Aš tiktai nustebęs dėl kitko – kad pakankamai padorus dabartinis socialdemokratų vadas Algirdas Butkevičius irgi pradėjo kažkaip mėtytis, galbūt dėl to, jog iš tiesų partijoje prasidėjo bandymai jį nuversti. Bet šiuo atveju mėtytis nepatartina.
Visuomenei bus labai naudinga, kad ji pamatys, kas visiškai neseniai vyko ir kas dabar vyksta – galbūt su naujais veikėjais.Taip, tam tikri faktai galbūt pasikeitę ir tam tikri žmonės šiandien nebedirba ten, kur anksčiau. Bet visuomenei bus labai naudinga, kad ji pamatys, kas visiškai neseniai vyko ir kas dabar vyksta – galbūt su naujais veikėjais. Nerimą kelia kiti dalykai. Nesu garantuotas, kad per tiek metų tos pažymos nebuvo kaip reikiant „patvarkytos“. Juo labiau, kad dabartinė įstatymo pataisa leido užbraukti dokumentuose minimus šaltinius. Taigi iš esmės tu ką nori gali pataisyti – nėra nepriklausomo arbitro, viskas priklauso nuo VSD darbuotojų sąžinės.
Visko mes, ko gero, niekada ir nesužinosime, kol neatsiras tikrai padorių žmonių VSD ir kitose specialiose tarnybose ir kol nebus sukurti kontrolės mechanizmai, apie kuriuos ir prie manęs buvo kalbama, ir dabar yra kalbama, bet nieko nedaroma.
– Šiemet VSD vadovybė pasikeitė – jam vadovauti pradėjo Gediminas Grina. Tačiau teigiamų pokyčių neįžvelgiate?
– G.Grina ir jo pavaduotojas visumoje daro gerą įspūdį. Bet esmė ta, kad, kaip ir visuose kolektyvuose, ne vien nuo vadovų viskas priklauso. VSD reikia kaip galima greičiau pakeisti valdybų vadus. Jie buvo parinkti pagal labai abejotinus kriterijus ir, kiek aš turiu informacijos, ten vis dar dirba.
Kitas dalykas – G.Grina neperžengė savo pirmtako Povilo Malakausko neryžtingumo. Jis turėjo atsiprašyti Vytauto Pociūno (Baltarusijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio saugumo pareigūno – aut. past.) artimųjų už tą šmeižtą, kurį VSD vardu darė buvę vadovai. Nuo to reikėjo pradėti naują puslapį. Kas G.Grinai trukdo netgi pačiam inicijuoti tyrimą dėl V.Pociūno šmeižto – VSD gi turi ikiteisminio tyrimo padalinį. Stebiuosi ir dabar valdžioje esančiais konservatoriais – šitiek prieš rinkimus žadėjo. V.Pociūno nužudymo byla tikrai sudėtinga, bet bent šmeižimo problemą išspręskime. Šmeižikai neįvardyti, viskas pakibę ore. Galų gale, nesodinkime jų į kalėjimą, bet pasakykime, kad taip elgtis negalima. Ir tai jau būtų daug.
– Seimo pirmininkė I.Degutienė kreipėsi į VSD, kad šis leistų išslaptinti minėtas pažymas. Kaip, jūsų manymu, elgsis departamentas?
– Mano supratimu, išslaptins. Bet aš nesu 100 proc. garantuotas, ką išslaptins ir ką paliks įslaptinta.
– Kaip manote, ar tose pažymose bus jums kas nors naujo, nežinomo, ko nesitikėjote?
– Aš manau, kad kokie 60–70 proc. ten esančios informacijos yra mūsų medžiagoje, kuri yra išslaptinta. Algirdo Brazausko Vyriausybė buvo nuversta, Kauno termofikacinė užvaldyta, vyko kiti įvykiai. Tai yra baisūs dalykai, kurie ir šiandien aktualūs. „Dujotekanos“ vyrukai persigrupavę toliau tvarkosi. Ir kiti tvarkosi. Įdomiausia man būtų tai, ko mūsų tyrimo medžiagoje nėra – tai 12-oji pažyma apie verslo įtaką žiniasklaidai. Ten, kiek aš žinau, net sumos buvo įvardintos. Įdomu: jeigu ją išslaptins, ar sumos irgi bus paskelbtos? Ir ten kalbama ne vien apie „Dujotekaną“, bet ir apie kitus mūsų gan žinomus koncernus, kalbama apie politikų ir verslininkų papirkimą ir šantažavimą. Tai yra aktualu ir šiandien. Todėl dabar ir kilo toks ažiotažas, kad medžiagos negalima išslaptinti.
– Ar pažymų turinio paviešinimas ką nors pakeistų Lietuvos politiniame žemėlapyje? Juk žmonės jau seniai pasiskirstę į dvi stovyklas ir jų nuomonę pakeisti sudėtinga.
– Tai ir yra didelė problema, kad kažkodėl mūsų žmonės renka nusikaltėlius į valdžią. Tauta juos keikia, bet žiniasklaida paima pinigus, atprausia, papudruoja ir žmonės vėl juos renka. Iš kitos pusės, yra du variantai: arba susitaikyti ir gyventi tose šiukšlėse, arba bandyti kažkaip kuoptis. Pasaulio patirtis rodo, kad kai žmonės nenurimsta, tai net toj pačioj Italijoj, kur mafija atrodė nenugalima, vis tiek anksčiau ar vėliau atsiranda komisarai kataniai. Tikiu, kad jeigu žmonės nebandys kovoti, bus tik blogiau. O kai jie kovoja, atsiranda tam tikra grupė žmonių, kurie nesusitaiko su esama padėtimi, anksčiau ar vėliau kritinė masė keičiasi. Galų gale, ir piktavaliai negali padaryti visko, ko nori – padaro mažiau blogybių.
