„Pagal galiojančią teisinę bazę dabar turime „Gazprom“ pasiūlyti, kad mes iš jų irgi galime supirkti tas akcijas ir lauksime jų atsakymo ir kokia bus jų reakcija (...). Mums pirma reikia sužinoti, ar jie nori parduoti, nes tai yra jų pasirinkimo teisė. Manau, kad mes artimiausiu metu, dirbdami tuo klausimu stipriai, turėsime informaciją“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Algirdas Butkevičius.
Tikėtina, kad „Gazprom“ dabar neparduos akcijų, kurios įvertintos pigiau nei E.ON valdyti akcijų paketai
„Manau, kad taip“, – pridūrė Vyriausybės vadovas, paklaustas, ar derybos su „Gazprom“ bus sunkesnės nei su Vokietijos koncernu E.ON, iš kurio Vyriausybė trečiadienį išpirko akcijas už 509 mln. litų.
Įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, iki šių metų spalio pabaigos „Gazprom“ turi parduoti vienos iš dviejų dujų įmonių akcijas – „Lietuvos dujų“ arba „Amber Grid“ – arba turės pasitraukti iš valdymo. Šių įmonių akcijas iš E.ON trečiadienį išpirkusios įmonės „Lietuvos energija“ ir „Epso-G“ netrukus skelbs oficialių pasiūlymą, kurio metu savo akcijas galės parduoti ir „Gazprom“.
Tačiau tikėtina, kad „Gazprom“ dabar neparduos akcijų, kurios įvertintos pigiau nei E.ON valdyti akcijų paketai. „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys BNS patvirtino, kad nepardavęs akcijų per oficialų pasiūlymą, „Gazprom“ dėl jų galės derėtis su Vyriausybe ir parduoti jas vėliau.
„Gazprom“ atstovybės Latvijoje vadovas Jevgenijus Rolduginas balandžio pabaigoje Vilniuje BNS sakė, jog koncernas kol kas nėra priėmęs sprendimo, ar iki lapkričio parduos 37,1 proc. „Amber Grid“ akcijų, – jis esą turi būti priimtas iki rugsėjo mėnesio.Paklaustas, ar koncernas pasinaudotų oficialiuoju pasiūlymu, jei Vyriausybė jį paskelbtų, išpirkusi akcijas iš E.ON, jis sakė, jog tokia galimybė dar svarstoma.
V.Poderys teigė, kad „Gazprom“ nepardavus akcijų iki spalio pabaigos, kai galutinai turi būti įgyvendintas Europos Sąjungos trečiasis energetikos paketas, Kainų komisija gali, tarkime, atimti jo turimus balsus. Pasak jo, tai yra viena iš trijų galimybių, kurių gali imtis komisija.
„Atskaitinė data yra spalio 31 diena. Tada reikalą perima Kainų komisija, kuriai suteikti įrankiai ir priemonės spręsti tą klausimą naudojant administracines priemones. Viena iš jų yra balsų atėmimas tam akcininkui, dėl kurio yra netenkinami trečiojo paketo reikalavimai“, – BNS sakė V.Poderys.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas trečiadienį teigė, kad jei „Gazprom“ sutiktų parduoti savo akcijas per oficialų pasiūlymą, tam reikėtų dar apie 400 mln. litų.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas trečiadienį teigė, kad jei „Gazprom“ sutiktų parduoti savo akcijas per oficialų pasiūlymą, tam reikėtų dar apie 400 mln. litų
BNS skaičiavimais, ši suma siektų 416 mln. litų: už „Lietuvos dujų“ akcijas „Gazprom“ galėtų gauti 242,782 mln. litų, už „Amber Grid“ akcijas – 173,893 mln. litų.
Būsimo oficialiojo pasiūlymo kaina priklausys nuo vidutinės svertinės 6 pastarųjų mėnesių kainos biržoje ir bus mažesnė nei jos kainuoja šiuo metu.
Banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad oficialių pasiūlymų metu už „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas bus mokama atitinkamai 0,652 euro (2,251 lito) bei 0,761 euro (2,628 lito) už akciją, arba atitinkamai 5,7 proc. ir 4 proc. mažiau nei šiandienos uždarymo kaina.
A.Butkevičius: energetikos sektorius valstybės rankose bus efektyvesnis
Premjeras teigia, kad valstybė siekia perimti energetikos sektorių į savo rankas ir tokiu būdu geriau jį tvarkyti. Anot Algirdo Butkevičiaus, energetikos bendrovių akcijų įsigijimas iš Vokietijos koncerno E.ON šaliai leis sėkmingiau derėtis ir dėl dujų kainų ateityje.
„Mūsų Vyriausybės tikslas, kad energetikos sektorių kuo daugiau valdytų valstybė. Mes valdyme galime turėti sprendimus strateginiais klausimais“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
„Lietuvos dujų“ kontrolė suteiks galimybę valstybei sėkmingiau derėtis dėl dujų kainų Lietuvai
Anot jo, „Lietuvos dujų“ kontrolė suteiks galimybę valstybei sėkmingiau derėtis dėl dujų kainų Lietuvai.
„Vedant derybas su dujų tiekėjais, mes turėsime didesnes galias ir tada derinimo procedūros yra daug mažesnės, dėl to, kad mes valdyboje turėsime du papildomus narius, jeigu kalbam apie „Lietuvos dujas“, – tikino premjeras.
Aiškindamas, kad energetikos sektorius veikia geriau, kai jį valdo pati valstybė, A.Butkevičius priminė pernai priimtą Vyriausybės sprendimą, kad skirstant elektros kvotas termofikacinėms elektrinėms, būtų sudaromas gamybos grafikas, kad bendrovės elektrą tiektų pagal poreikį, o ne iš karto pagamintų visą kvotą ir taip užpildytų rinką brangesne elektra.
„Nustatėm kvotas ir įrašėme iki to dydžio ir pasakėme, kad „Lesto“ kiekvieną mėnesį duos užsakymą termofikacinėms elektrinėms, kiek ji supirks elektros energijos, ir tas, kas bus pagaminta daugiau, gamintojai turės parduoti per elektros biržą – tai vien iki gegužės mėnesio mes sutaupėme, man rodos, 65 mln. litų. Tai reiškia, kad valstybė perima reguliavimą į savo rankas, o anksčiau būdavo taip, kad elektrinės žino kvotą, kokia būdavo joms nustatyta, ir kai kurios tą leidžiamą kiekį pagamindavo per tris mėnesius“, – teigė ministras pirmininkas.
Praėjusiais metais Vyriausybė nustatė tvarką, kad „Lesto“ turėtų galimybę kas mėnesį nustatyti elektros gamybos kvotą pagal to laikotarpio poreikį. Termofikacinių elektrinių valdytojai tokia tvarka skundėsi – esą nepavyksta greitai pakeisti gamybos pajėgumų pagal „Lesto“ nurodymus, todėl patiriama nuostolių.
Vyriausybė skelbė, kad dėl tokios tvarkos sutaupyta 67 mln. litų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto lėšų.
