„Gal skubotas pareiškimas. Manau, tai daugiau politinis pareiškimas“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
„Kiekvienas ministras ir viceministras vadovausis Vyriausybės priimta programa. Šiuo metu ruošiamas priemonių planas. Priemonių planas irgi ruošiamas atsižvelgiant į patvirtintą Vyriausybės programą. Manau, kad politikavimo šioje srityje bus kuo mažiau“, – tvirtino A.Butkevičius.
Centro-kairės Vyriausybės programoje rašoma: „Išspręsime vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
„Gal skubotas pareiškimas. Manau, tai daugiau politinis pareiškimas“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
E.Trusevičius naujienų portalui delfi.lt sakė, kad jo, kaip kultūros viceministro, pagrindinis darbas – parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbius užrašus tankiai nacionalinių mažumų gyvenamose vietose, taip pat vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis.
„Drįstu teigti, kad pirmoji mano užduotis artimiausiu metu bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą, t.y. parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą ir įteisinti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose“, – kalbėjo viceministras.
Jis tvirtino, kad kitų abėcėlių (kirilicos, arabiškosios ir t. t.) neturėtų būti dokumentuose.
„Mano nuomone, rašant originalius vardus ir pavardes raidėmis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, dokumentuose galima transkribuoti lotyniškomis raidėmis. Lotyniškomis raidėmis taip pat galima transkribuoti vardus ir pavardes, kurios originalo kalba rašomos ne lotyniškos abėcėlės raidėmis. Tai turėtų nuspręsti pats žmogus, nes vardas ir pavardė – jo nuosavybė“, – teigė viceministras.
Dvikalbių užrašų įteisinimo Vilniaus krašte ir galimybės dokumentuose vardus bei pavardes rašyti lenkiškai jau daug metų siekia Lietuvoje gyvenantys lenkai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tokius reikalavimus palaiko politikai Varšuvoje.
2009 metais Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape. Taip pat jis pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
