– Pirmadienį surengėte pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Siekėte išsiaiškinti ar tiekėjai bei prekybininkai nepadidino kainų dėl euro įvedimo. Ar jums dabar aiškiau, kas vyksta?
– Vis dėlto pirmiausia esu ekonomistas. Tikrai aiškiai pasakiau praėjusį penktadienį – visuomenė turi žinoti, jei vyksta kai kurių prekių kainų pokyčiai Lietuvoje. Priežastys, manau, irgi turi būti aiškios. [...] Dėl to pirmadienį ir sukviečiau atsakingų institucijų vadovus. Aiškiai buvau pasakęs praėjusios savaitės pabaigoje, kad būtų surinkta informacija, kaip keičiasi maisto produktų, vaisių ir daržovių, kainos Lietuvoje, didžiuosiuose penkiuose prekybos centruose.
Pirmadienį kaip tik šiuos klausimus uždaviau institucijų vadovams. Tame pasitarime dalyvavo Konkurencijos tarybos pirmininkas, Statistikos departamento vadovė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, (Lietuvos bankas yra atsakingas už kainų stabilumą ir taip pat privalo turėti surinkęs informaciją, viską žinoti).
Pagal Statistikos departamento, kuris visą laiką renka informaciją apie kainų pokyčius, pateiktą informaciją, lyginant 2016 m. kovo mėnesio kainas su 2015 m. kovo mėnesio kainomis, 13 prekių grupių kaina pakilo, 17 sumažėjo ir 3 išliko nepakitusios. Atskirų prekių grupių, pavyzdžiui, maisto produktų, kainos kovo mėnesį sumažėjo 2,4 proc., tačiau matome, kad vaisių ir daržovių kainos augo sparčiausiai 2016 m. kovo mėnesį.
Esame davę tam tikrų pavedimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad ji stebėtų kai kurių įmonių tiekiamų prekių kainas.
Daržovės kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pabrango beveik 10 proc. Taip pat kažkodėl matome, kad svogūnai brango net 70 proc., saldžiosios paprikos – beveik 55 proc., česnakai – beveik 50 proc. Žiediniai kopūstai, apie kuriuos visi kalba, brango 12 proc. [...]
Esame davę tam tikrų pavedimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad ji stebėtų kai kurių įmonių tiekiamų prekių kainas. Remiantis pirmadienio analize, matome, kokia buvo metinė penkių didžiausių prekybos centų apyvarta. Ji pirmajame šių metų ketvirtyje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 10,6 proc.
Jei analizuotume pirkimo ir pardavimo skirtumus, matome augimą. Tai neženklus augimas, bet, jei skaičiuotume antkainį ar veiklos pajamas (kalbu apie visas prekes, kurios buvo realizuotos), tai padidėjimas yra beveik 4 proc. šių metų pirmame ketvirtyje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
– Svogūnai ir saldžiosios paprikos tikrai nėra pagrindiniai maisto produktai. Yra žmonių, kurie sako, kad pabrango absoliučiai viskas, kad euras sulygintas su litu, kad neva dabar yra tokios kainos, kokios buvo litais. Ką atsakytumėte tokiais žmonėms?
– Norėčiau, kad kalbėtume rimtai ir atsakingai. Paslaugų kainos šių metų pirmajame ketvirtyje tikrai pakilo daugiau kaip 5 proc. Maisto produktų kainos ne pakilo, o netgi sumažėjo. [...] Mėsos, pieno produktų kainos sumažėjusios. Tai matome pagal Statistikos departamento pateiktą informaciją. Vaisių ir daržovių kainos žymiai padidėjusios. Visuomenė apie tai turi žinoti.
Euras turi įtakos tik tada, kai prekės įsigyjamos už kitą valiutą ir ta valiuta yra stiprėjanti euro atžvilgiu. Kai nusiperki prekę kita valiuta ir įsiveži į rinką, kurioje dominuoja euras, kaip nacionalinė valiuta, perskaičiavus euras turi įtakos kainų augimui. Šiandien prekybos centrų prekėms euras jokios įtakos neturi. Tai yra spekuliacija ir visiškai netiesa.
– Vis dėlto žmonės pasipiktinę. Socialiniuose tinkluose plinta raginimai boikotuoti prekybos centrus. Ką manote apie tokią iniciatyvą?
– Sveikinu visuomenės iniciatyvą, džiugu, kad jie sureaguoja į kai kurių prekių kainų pokyčius ir tai padaro labai greitai. Mes informaciją gauname tik pasibaigus mėnesiui. Kiekvieną mėnesį gauname informaciją iš Statistikos departamento apie kainų pokyčius.
Žinoma, vis dėlto esu už taikias iniciatyvas, o ne už tai, kad reikėtų inicijuoti boikotus. Nepaisant to, diskusiją, kuri vyksta socialiniuose tinkluose, vertinu teigiamai. Visuomenės reakcija priverčia ir prekybos centrus, ir tiekėjus, manau, susimąstyti ir suprasti, kad visuomenė į kainų pokyčius reaguoja labai jautriai. Vyriausybė tokią iniciatyvą vertina teigiamai, bet manau, kad vis dėlto tas problemas turėtume išspręsti taikiai.
– Darbo partija siūlo sušaukti skubią politinę tarybą dėl augančių maisto kainų ir siūlo skubiai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo būtiniausiems maisto produktams. Anot Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio, PVM mažinimo klausimas akivaizdžiai užsitęsė. Ką apie tai manote?
– PVM lengvatos svarstomos, kai tvirtinamas kitų metų biudžetas. Tada svarstomi mokestiniai įstatymai. Nesutinku su nuomone, kad PVM lengvatos taikymas užsitęsęs arba kad šis klausimas atidedamas. Noriu aiškiai pasakyti, kad pirmiausia mūsų koalicijos, socialdemokratų tikslas – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šis dydis jau siekia 200 eurus. Taip pat už kiekvieną vaiką NPD siekia 120 eurų. Kitais metais esame numatę, kad jis būtų tikriausiai apie 310 eurų, už kiekvieną vaiką galėtų būti iki 200 eurų. Taip pat yra išsakytos mintys, [...] kad PVM tarifą reikia mažinti šviežiai ir atšaldytai mėsai.
Mano nuostata – PVM tarifas turėtų būti mažinamas per keletą metų po vieną procentinį punktą, įvertinus mūsų ekonomines ir finansines galimybes.
Makroekonominio rodiklio duomenis turėsime kažkur birželio mėnesio pabaigoje. Tada galėsime konkrečiau kalbėti apie tai, kokios galimybės mažinti PVM tarifą. Mano nuostata – PVM tarifas turėtų būti mažinamas per keletą metų po vieną procentinį punktą, įvertinus mūsų ekonomines ir finansines galimybes.
– Tai ar reikia tos skubios politinės tarybos?
– Tarybą tikriausiai šauksime kitą savaitę. Turime daug kitų klausimų, kurie bus įtraukti į politinės tarybos darbotvarkę, nes tai yra mūsų nuolatinis darbas.
– Su darbo vizitu šiandien išvykstate į Oslą. Su kuo susitiksite? Kokius pagrindinius klausimus aptarsite?
– Antradienį kaip tik išvykstu į Norvegijos karalystę, kur susitiksiu su šios šalies ministre pirmininke, parlamento pirmininku. Po to susitiksiu su „Hoegh LNG“, „Statoil“ bendrovių vadovais. Aptarsime labai daug klausimų, kurie susieti su energetikos sritimi.
Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad mes kaip tik artimiausiu metu planuojame steigti bendrą bendrovių LITGAS su „Statoil“ įstaigą. Vyksta derinimai. Taip pat kalbėsime apie dujų tiekimą iš „Statoil“ kompanijos į Lietuvą, dėl tolimesnio gal ir kainų sumažinimo, nors pastaruoju metu „Statoil“ dujų kainas ženkliai sumažino. Taip pat bus aptarti kai kurie kiti klausimai.
