Tokią poziciją ministras pirmininkas pateikė likus kelioms valandoms iki euro zonos finansų ministrų susitikimo Briuselyje dėl Atėnų prašymo pusmečiui pratęsti ES paskolos programą. Vokietija teigia, kad pritars tik tokiam planui, kuriuo Graikija laikysis anksčiau priimtų įsipareigojimų.
A.Butkevičius teigė, kad pastarosiomis Graikija parodė „tam tikrą lankstumą“ ir „išsemtos dar ne visos derybų galimybės“.
„Turime sutarti dėl realistinio plano, kuris spręstų problemas, o ne tik jas atidėtų ateičiai. Turime kalbėti argumentų, ne ultimatumų kalba“, – teigė premjeras. Jo komentarą BNS pateikė atstovė spaudai.
Lietuvos premjeras sakė tikintis, kad Graikija liks euro zonoje, nes pasitraukimo pasekmes būtų sunku prognozuoti.
„Nėra precedento, nėra ir mechanizmo, kaip šalis narė galėtų pasitraukti iš Eurozonos. Tikiuosi, to neprireiks, nes pasekmes Eurozonai, o ypač pačiai valstybei sunku prognozuoti. Lietuva, kaip euro zonos narė, yra suinteresuota Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimu ir euro, kaip bendros valiutos, stabilumu“, – pareiškė A.Butkevičius.
Slovakija ir Estija skaudžių padarinių neįžvelgtų
Slovakijos ir Estijos vyriausybių atstovai šiomis dienomis pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nesukeltų labai skaudžių padarinių.
„Niekas Europoje nenori mokėti pinigų Graikijai. Tai mums raudona linija. Būtų neįmanoma paaiškinti visuomenei, kodėl „skurdi“ Slovakija turėtų kompensuoti Graikijai“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė Slovakijos premjeras Robertas Fico.
„Euro zona be jokios abejonės yra stabilesnės ir stipresnė nei prieš penkerius metus, ir hipotetinė narės pasitraukimo galimybė turėtų ribotą poveikį“, – sakė Estijos finansų ministras Maris Lauris.
