„Švedijos ekspertai šią studiją jau baigia – pirma šios studijos dalis Lietuvai bus pristatyta jau šią savaitę. Paprastai pasakius, svarstoma, iš kur Lietuva gaus elektros rezervą, pasistačiusi tokios galios reaktorių ir jam išsijungus“, – trečiadienį interviu radijui „Znad Wilii“ sakė A.Butkevičius.
„Įsipareigojimas jų (baigti studiją – BNS) yra iki rudens, tačiau aš manau, kad jie tą darbą padarys anksčiau“, – pridūrė A.Butkevičius.
Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS sakė, kad studiją dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių „Litgrid“ užsakymu atlieka Švedijos įmonė „Gothia Power“. Įmonės pernai balandį pasirašė 4,34 mln. litų vertės sutartį.
„Galutinės jos išvados bus pateiktos tik rudenį, jos bus teikiamos Europos Komisijai“, – BNS sakė E.Butkutė-Lazdauskienė
Vyriausybės vadovas dar kartą sukritikavo ankstesnę Vyriausybę dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto. Jis teigė, jog ankstesnė valdžia nebuvo pasiruošusi naujos branduolinės jėgainės statyboms, neturėjo finansavimo plano.
Anot A.Butkevičiaus, naujos AE projektas būtų ilgalaikis, o jo poveikį vartotojai pajustų 2023 metais.
„Jeigu nori ateiti investuotojas, prašau, tegul nors šiandien ateina, investuoja ir tegul stato, bet tegul pasiskaičiuoja, ar jam elektros energijos pardavimo kaina bus rinkos kaina. (...) Reikia suvokti, kad mūsų elektros tinklai kol kas yra sinchronizuoti su BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, ir Lietuva – BNS) tinklais, o norint sinchronizuotis su Vakarais, mums reikėtų dar turėti jungtis su Lenkija, netgi tris“, – interviu radijo stočiai tvirtino A.Butkevičius.
Vyriausybė gegužę įpareigojo energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos tartis su regioniniais partneriais – latviais ir estais bei Japonijos korporacija „Hitachi“, ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei strategine investuotoja „Hitachi“.
Švedams atliekant studiją, iki šių metų rudens vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su žemyninės Europos elektros tinklu darbui sinchroniniu režimu scenarijai. 50 proc. jos vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.
„Litgrid“ yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisijungs 2020 metais.
