Kvietė netapti zombiais
Vienas iš Nepriklausomybės šauklių, prieš daugiau nei du dešimtmečius kvietęs žmones į Roko maršus, penktadienį prisiminė, kad anuomet didžiausias džiaugsmas buvo groti ant nuogo kūno prisiklijavus lipduką su Vyčiu, kuris netrukus vėl tapo Lietuvos herbu.
Todėl, pasak A.Kaušpėdo, Lietuvai nebereikia ieškoti savo įvaizdžio, jis – šviesosi ir tiesos kario paveikslas – slypi mūsų herbe.
„Vytis galėtų reikšti šviesos ir tiesos karį, tviskančiu kalaviju vaikantį tamsumas. Koks galingas ženklas! Mes tebeieškome įvaizdžio, nors seniai jį turime. Lietuva – šviesos ir tiesos riterių šalis“, – pakilūs pranešėjo žodžiai sukėlė auditorijos plojimų bangą.
„Na ne… – paprieštaraus daugelis. – Kokia gi mes riterių šalis. Mes – vargšų šalis Europos pasienyje.“ – Bet kodėl ne riterių šalis? Dar neatėjo laikas? Dar nesusiklostė sąlygos? Per sunkūs šarvai? O gal nematome prasmės būti riteriais?“ – su savimi polemizavo A.Kaušpėdas.
Dabar esą visi svajoja būti milijonieriais. Architektas pakvietė susirinkusį jaunimą balsuoti, ką rinktųsi – tris milijonus milijonierių ar riterių Lietuvoje. Už pirmuosius rankas pakėlė vos vienas kitas žiūrovas.
„Turėti ar būti – štai klausimas. O gal įmanoma suderinti: Lietuva – turtingų riterių šalis?“ – retoriškai klausė „Anties“ lyderis.
Šiuolaikinė zombiška, rinkos ekonomikos augimu paremta ekonomika veda prie beveidžio zombių, tapatybės neturinčių padarų, kurių vienintelis tikslas – milijonai, pasaulio, kalbėjo A.Kaušpėdas, kadaise pats dainavęs „Zombiai atrieda atidunda“.
Visa nuasmeninanti globalizacija esą veda civilizaciją į dvasinę pražūtį, taigi turėti dar nereiškia būti. Pranešėjas kvietė lietuvius saugoti ir stiprinti savo tapatybę – būties ir tvaraus pasaulio pagrindą. „Visų pirma reikia tapti riteriais, o tik po to – milijonieriais“, – pabrėžė architektas.
Tačiau jis pripažino, kad globalizacija yra ir galimybė, reiškianti atviras sienas, trumpas keliones, galimybę keistis idėjomis ir prekėmis. Valstietiška uždarumo logika esą nebeveikia, todėl reikia ne supriešinti, o suderinti pasaulį su Lietuva.
„Tautos migracija gali padėti, o ne pakenkti Lietuvai. Šiuolaikinė migruojanti Lietuva gali padėti lengviau integruotis į pasaulį ir turtinti tapatybę. Neskubėkime kiekvieno išvažiuojančio lietuvio apšaukti emigrantu, – ragino A.Kaušpėdas. – Didžiausia mūsų problema yra ne emigracija, o demografija. Todėl kreipiuosi į jus – gimdykite, gausinkite Lietuvą (į tai auditorija vėl sureagavo plojimais – aut. past.). Didžiausia bėda, kuri gali mus ištikti, yra tautos išdrikimas į pavienius lietuvakalbius, kuriems nerūpi nei vaikai, nei šeima, nei tauta, tik asmeninė karjera, materialinė gerovė – zombiškasis milijonas.“
„Tauta – ne vien „Švyturio“ alus ir krepšinio pergalės, tai yra mūsų įsipareigojimas vienas kitam gerbti, kurti, mylėti, – kalbėjo pranešėjas. – Lietuvybė turi įgyti naują kokybę. Neišsiversime be naujų išmanių lyderių, kurie suformuos intelektinį tautos stuburą. (…) Mes, lietuviai, turime mokytis mylėti kitą, mokytis bendrauti, bendradarbiauti, kartu kurti ir svajoti. Mokytis gyventi be saviniekos ir artimo niekinimo. Mokytis tikėti, kad galime būti puikūs – tada tokie ir tapsime.“
Dalia Grybauskaitė: turime būti protingesni už didžiąsias tautas
Lietuviams, mažai tautai, tenka būti protingesniems ir dirbti kur kas daugiau, nei didžiųjų tautų atstovams, penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo atidaryme sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos žodžiais, jei kuriame nors pasaulio kampelyje bus bent vienas lietuvis, širdyje nešiojantis dalelę Lietuvos, ten ji ir bus.
„Visada palaikysiu tuos, kurie norės tapatinti save su Lietuva“, – šimtams į atidarymą susirinkusių jaunuolių kalbėjo šalies vadovė, pati beveik 16 metų gyvenusi užsienyje – Sankt Peterburge, Vašingtone, Briuselyje. kur mokėsi, dirbo tarptautinėse institucijose ir diplomatinėje tarnyboje.
„Kas bebūtų, padėkite Lietuvai, nepamirškite jos, – kvietė D.Grybauskaitė. – Kai išvažiuodavau, visada žinojau, kad turime būti protingesni, labiau išsilavinę, nes esame mažos tautos atstovai. Kiekvienas iš mūsų turime padaryti dešimtkart daugiau, nei gali sau leisti didelės tautos atstovai. Reikia dirbti daugiau, mylėti daugiau ir tikėtis daugiau.“
Andrius Kubilius svajoja apie krepšininkų pergalę olimpiadoje
Atidaryme kalbėjęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius vėl griebėsi savo mėgstamos retorikos apie krepšininkų pergales.
Jis pajuokavo, kad dabar turi tik dvi svajones, iš kurių pirmoji – Lietuvos krepšinininkai laimi olimpines žaidynes. „Tikiu, kad artimiausiu metu ši svajonė išsipildys“, – griaudint plojimams pareiškė premjeras.
Anksčiau jis jau buvo nubrėžęs panašų uždavinį: laimėti 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą, taip pat nuskinti pergalę „Eurovizijoje“ ir įsivesti eurą. Žinia, nuo visų tikslų esame tolokai.
Kita A.Kubiliaus svajonė: kad dabartinis jaunimas imtųsi kurti konkurencingą ir dinamišką Lietuvą.
„Esate karta, kuri pragyvensite faktiškai visą XXI a. ir matysite kitokią Lietuvą, kitokį pasaulį: greitesnį, dinamiškenį, labiau konkuruojantį tarpusavyje. Turiu svajonę pamatyti, kaip jūs tą dinamišką, konkuruojančią XXI a. Lietuvą kuriate šiandien, ne po 10-15 metų. (…) Turite imtis rizikos, atsakomybės su pasitikėjimu, kurti kitokią Lietuvą, savo sėkmę čia Lietuvoje. Turite puikias galimybes, jei nelauksite tų 10-15 metų ir imsitės asmeninės atsakomybės kurti Lietuvą šiandien.“
Kviečia modernizuoti lietuvybę
Ketvirtadienį Prienų rajone prasidėjusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvauja apie 3 tūkst. žmonių iš maždaug 30 valstybių. Tai yra bene pirmas tokio pobūdžio renginys, į kurį susirinko lietuvių jaunimas, gyvenantis ir Lietuvoje, ir užsienyje.
„Tai yra ta pati Lietuva. Jei bent vienas lietuvis širdyje nešioja Lietuvos lašelį, ten ji ir yra“, – pažymėjo prezidentė.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, vykstantis Visuomenės harmonizavimo parke Vaizgakiemyje (Prienų r.) kviečia modernizuoti lietuvybę.
Keturias dienas čia veiks dešimtys erdvių, kuriose bus skaitomi pranešimai, vyks diskusijos verslo, mokslo, kultūros, politikos temomis, veiks kūrybinės dirbtuvės, sporto turnyrai, susitikimai su garsiais žmonėmis, kontaktų bei karjeros mugės, taip pat pramoginė programa – kinas, teatras, koncertai, mados pristatymai.
Tarp renginio ambasadorių ir pranešėjų yra dizaineris Juozas Statkevičius, krepšininkas Jonas Valančiūnas, atlikėjas Andrius Mamontovas, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, verslininkas Antanas Guoga.
Prezidentės D.Grybauskaitės globojamą renginį organizuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Andrius Kubilius Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime |
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Andrius Kubilius |
