Interviu BNS A.Kunčinas teigė, Lietuvos pirmininkavimo metu tikimasi diskusijas dėl naujo reglamento perduoti Europos Parlamentui, nors išsiplėtus diskusijai sprendimus priimti gali būti sunkiau.
„Mano manymu – aš sakau taip remdamasis tuo, kokios yra nuotaikos Europos Komisijoje – jie labai nori, kad reglamentas būtų priimtas dar šitame Europos Parlamente. Jeigu šis EP nepriims, tai nusikels labai ilgam, nes naujas parlamentas kol įsigilins, labai užtruks“, – kalbėjo inspekcijos direktorius.
„Aš manau, bus dedamos didelės pastangos, kad šitos kadencijos Europos Parlamentas priimtų. Ir dėl to toks noras yra – oficialiai to per daug niekas nesako – bet noras didelis yra, kad per Lietuvos pirmininkavimą bent į EP patektų šito reglamento projektas“, – teigė jis.
Pasak jo, buvusio JAV žvalgybos darbuotojo Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) paviešinta informacija apie JAV naudojamą elektroninio šnipinėjimo programą PRISM, pagal kurią didžiuliu mastu renkami duomenys apie interneto milžinių „Google“, „Facebook“, „Skype“ ir kitų JAV bendrovių vartotojus Europoje bei kitose šalyse, iš esmės neatskleidė nieko netikėto.
„Aš manau, kad jis tikrai nieko naujo nepasakė. Visi žinojo, bet niekas apie tai garsiai nešnekėjo. Aš visą laiką sakiau, kad bent dvi trys pasaulio žvalgybos, kurios turi pakankamai lėšų, viską fiksuoja, kas vyksta telefonų pokalbių, interneto srityje. Tos žvalgybos tai arba perka, arba kaip Jungtinės Valstijos – kadangi pagrindinės kompanijos “Google„ ir “Facebook„ įsikūrusios Jungtinėse Valstijose – nežinau, kokie jų santykiai su federaline valdžia, bet ar gražiuoju, ar piktuoju, visus tuos duomenis iš tų kompanijų gauna“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Kunčino, šnipinėjimo skandalas ir reglamento svarstymas nėra tiesiogiai susiję klausimai.
„Aš manau, kad čia nesusiję dalykai. Duomenų apsauga yra vienas dalykas, o kaip veikia slaptosios tarnybos, yra truputį kiti dalykai. Dėl to problemos neturėtų būti, nes kai kalbame apie E.Snowdeną, problema yra politinio, žvalgybinio ir moralinio lygio. Problema yra ta, kad informacinės technologijos leidžia sukaupti tokią masę duomenų, o ar teisėtai ar netesėtai jie paskui naudojami, čia jau yra kitas klausimas“, – dėstė inspekcijos direktorius.
Jis teigia, kad konkrečiai aptarinėti būsimas europines duomenų apsaugos taisykles dar anksti.
„Dabar svarstoma DAPIX komitete, Lietuva perėmė pirmininkavimą tam komitetui (...), po to tas projektas bus pateiktas Europos Parlamentui. Europos Parlamente jau tam pirminiam projektui yra per 2 tūkst. pataisų. Tai koks bus galutinis produktas, tiesiog sunku dabar pasakyti. Dabar vyksta daug diskusijų, darbo grupėje, kurioje yra šalių atstovai, nuomonės yra ne tai kad priešingos, bet būna labai įvairios – kokių 20-30 nuomonių skirtingų yra“, – aiškino A.Kunčinas.
Pasak jo, vienas pagrindinių reformos principų yra tai, kad anksčiau galiojusią direktyvą keis reglamentas, kuris bus taikomas tiesiogiai. Galiojant 1995 metais priimtai direktyvai esą susiklostė situaciją, jog šalyse narėse ją įgyvendinant tie patys dalykai reguliuojami labai skirtingai.
„Pavyzdžiui, kai mes susidūrėme su Google Street View, tai konkrečiai Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje tie visi klausimai sprendžiami ganėtinai skirtingai. Tai ta situacija nėra gera, kai Europos Sąjunga vis tiek daug klausimų bendrai sprendžia, ir kita vertus, jeigu pereisime prie tų dalykų su Junginėmis Valstijomis ir kitur, tai geriau kada, pavyzdžiui, ne Lietuva kaunasi su “Google„ ar Jungtinėmis Valstijomis, o Europos Sąjunga kaip vieningas, galingas vienetas“, – svarstė A.Kunčinas.
Reformą lėmė ir tai, kad senoje direktyvoje nebeatsispindi technologinės realijos.
„Direktyva buvo priimta 1995 metais, taigi kai prasidėjo reforma buvo praėję 17, dabar – 18 metų. Informacinės technologijos nestovi vietoje. Tuo metu internetas buvo tiktai prasidėjęs, Lietuvoje nežinau, kiek kompiuterių tada buvo galima suskaičiuoti. Internetą ir buvo tik vienas kitas entuziastas įsivedęs. Atsirado vaizdo stebėjimas – prieš dešimt metų vaizdo stebėjimu užsiiėmė tik policija, specialios tarnybos galėjo, o dabar vos ne kiekvienas žmogelis gali – štai internete reklamuoja šratinuką už 29 litus su vaizdo stebėjimo kamera, aš galiu filmuoti, kaip jūs mane kalbinate. Taigi, galimybės visiškai kitokios, nekalbant apie tai, kad atsirado visiškai naujos technologijos, kurių anksčiau iš viso nebuvo – žmonių skyrimas pagal kvapą, pagal balso tembrą, visa tai reikalauja nuolat keisti šituos dalykus, kurie reglamentuoja duomenų apsaugą. Iš esmės dėl to reikalingas naujas teisinis reglamentavimas“, – sakė duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.
Viena iš svarbių planuojamo reguliavimo naujovių – didesnės baudos už duomenų apsaugos pažeidimus. Planuojama, kad nacionalinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenų apsaugos taisyklių pažeidėjams galės skirti iki 1 mln. eurų baudą, o įmonėms – iki 2 proc. jų metinės apyvartos.
„Dabar baudos Europos Sąjungos šalyje yra gana skirtingos. Lietuvoje baudos yra juokingai mažos, palyginus su kitomis šalimis – 600 litų už pirmą kartą ir dvigubai didesnė už antrą kartą. Be to, Lietuvoje negalima skirti baudos juridiniams asmenims, o tiktai fiziniams. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, yra netgi baudžiamoji atsakomybė už duomenų apsaugos pažeidimą, baudos ten siekia dešimtimis tūkstančių eurų. Taigi šitame reglamente bus numatytos baudos, kurios siekia labai dideles sumas, mums sunkiai net suvokiamas“, – pasakojo A.Kunčinas.
Jo teigimu, skandalas apie JAV kauptus europiečių duomenis atskleidė ne tik teisinę spragą, bet ir yra perspėjimas žmonės internete elgtis atsakingai.
„Kai aš vaikštau miško keliukais, aš vienaip elgiuosi, bet jeigu aš išeinu į autostradą, tai ten taisyklės truputį kitokios: reikia įvertinti, kas ten gali važiuoti, kokie greičiai. Čia panašiai irgi – jeigu aš einu į internetą, tai reikia žinoti, kad ten ne tik gėlės ir pieno upės su medaus krantais teka, bet slypi visokie pavojai“, – kalbėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius.
