Bylą tiria Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas. Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta daugiau tyrimo detalių, ją galite peržiūrėti čia:
Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje informaciją apie bylą kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Pradėtas tyrimas dėl šnipinėjimo
E.Pašilis pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. Už tokį nusikaltimą gresia nuo 3 iki 15 metų nelaisvės. Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl įtarimų šnipinėjimu dar spalį buvo suimtas Algirdas Paleckis.
Patvirtinta, kad per kratas rasta „daug duomenų ir laikmenų“, susijusių su byla.
„Šitą tyrimą išskirčiau dviem požymiais. Pirmiausia, šis tyrimas atskleidė, kad Rusijos federacijos žvalgybos užduotis vykdę asmenys yra susiję su politinėmis partijomis. Bet jie nesusiję su parlamentinėmis partijomis“, – kalbėjo E.Pašilis.
Paprašytas patikslinti, apie kurias partijas kalba, prokuroras nurodė, kad tik apie tą, su kuria susijęs A.Paleckis.
„Kadangi paminėjome poną A.Paleckį, tai iš tos pusės mes sakome, kad tas tyrimas turi išskirtinį bruožą, kad tas tyrimas vienaip ar kitaip susijęs su politinėmis partijomis“, – nurodė generalinis prokuroras.
A.Paleckis kadaise vadovavo dabar asociacija tapusiai partijai „Socialistinis liaudies frontas“. Šiuo metu partija šios organizacijos vadinti negalima, ji yra likviduota, tačiau nuo pernai gruodžio pertvarkyta į asociaciją.
Anot E.Pašilio, žvalgyba buvo nukreipta į jautriausias visuomenei temas, tarp jų ir sausio 13-osios bylą.
„Yra duomenų apie žvalgybos užduočių vykdymo epizodus įvykusius daugiau nei prieš metus, – kalbėjo E.Pašilis. – Tai duoda pagrindo manyti, kad veika tęsėsi ilgą laiką, buvo tikslinga, kryptinga, sąmoninga.“
V.Ivanovas turėjo ginklą
Neatskleidžiama, kiek iš viso byloje įtariamųjų, nes tai esą gali pakenkti tyrimui.
„Šiuo metu įtariamieji yra lietuviai, išskyrus vieną Rusijos pilietį. Buvo organizuota įtariamųjų sulaikymo operacija. Vienas iš asmenų yra Valerijus Ivanovas, jis sulaikytas dėl kratos metu rasto ginklo. Sprendimą dėl kardomosios priemonės šioje byloje priims prokuroras“, – sakė L.Pernavas, neatsakęs, ar V.Ivanovas gali sulaukti ir įtarimų šnipinėjimu.
Anot jo, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Jis pradėtas šiemet, gavus informaciją iš Valstybės saugumo departamento.
„Nustatėme visą tinklą asmenų, kurių veikla kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Jei šis tinklas būtų neišardytas, Lietuvai būtų grėsęs didesnis pavojus“, – sakė L.Pernavas.
Anot jo, šiuo metu vyksta intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai – daromas kratos, apklausiami asmenys, renkami duomenys siekiant užbaigti šią bylą kuo greičiau.
Turėjo Rusijai palankių kėslų
Anot D.Jauniškio, medžiagą šiam tyrimui VSD rinko ilgą laiką, ją analizavo, vertino, kol galiausiai šiemet perdavė LKPB.
„Kaip paaiškėjo, kad su Lietuvos politine sistema siejami asmenys turėjo kėslų, palankių Rusijai. Šis atvejis tik patvirtina Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime išsakytus teiginius, kad Rusija ir toliau siekia daryti įtaką vidaus politikos procesams“, – sakė D.Jauniškis.
Kaip kalbėjo D.Jauniškis, šiam tikslui buvo verbuojami asmenys, galėję tiesiogiai ar per tarpininkus formuoti partijų programas ar jų struktūrą. Jie naudojosi įvairiais žiniasklaidos kanalais ir prisidėjo prie Rusijos minkštosios galios didinimo šalyje.
Ar tinklas ruošėsi kitų metų rinkimams, D.Jauniškis neatskleidė.
Anot jo, Lietuvos pasirinktas integracijos kelias į Vakarus yra nepalankus Rusijai ir pas mūsų kaimynus laikomas grėsme.
„Nuolatos turime išlikti budrūs, šnipinėjimo grėsmė nėra sumažėjusi, deja, ir neturi tendencijų sumažėti ateityje. VSD ir kitos institucijos visada yra pasiruošusios“, – tvirtino jis.
Premjero paklausimų nekomentuos
Kaip sakė D.Jauniškis, premjeras ir kiti valstybės vadovai buvo reguliariai informuojami apie šį tyrimą. Visgi papasakoti, ar būtent apie šį tyrimą pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbėjo Saulius Skvernelis, VSD vadovas nesutiko.
„Šituo klausimu nekomentuosiu, – sakė D.Jauniškis. – Buvo užklausimas iš ministro pirmininko, VSD dabar renka tam tikrą informaciją, esame išsiuntę užklausas kitoms institucijoms. (...) Ar tai buvo susiję, ar ne (su šiuo tyrimu, – red.pas.), nekomentuosiu.“
L.Pernavas pridūrė, kad atsakymo, kurį policija pateikė premjerui į jo užklausimą, turinio komentuoti negali.
„Visa informacija, kuri pateikta atsakyme, yra tarnybos paslaptį sudaranti informacija“, – sakė generalinis komisaras.
Titovas, Paleckis ir Ivanovas gali būti susiję
Teisėsauga pripažįsta, kad A.Paleckio suėmimas susijęs su kitu įvykiu – antradienį Vilniuje buvo sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis.
15min šaltinio teigimu, tiek A.Paleckio suėmimas, tiek V.Ivanovo sulaikymas yra tos pačios bylos dalis.
15min žiniomis, šioje istorijoje figūruoja ir skandalingai pagarsėjęs, dabar jau buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys, Viačeslavas Titovas. Tačiau šių duomenų teisėsauga kol kas nepatvirtina.
V.Titovas šių metų liepos mėnesį apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Teisėsauga V.Titovo atžvilgiu ėmėsi tyrimo. Jo kompiuterį paėmę tyrėjai atkūrė susirašinėjimus, tarp jų buvo ir pokalbiai su Rusijos atstovais. Tai anksčiau skelbė portalas lrytas.lt.
Teistas dėl Sausio 13-osios menkinimo
Buvęs vienas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybininkų, A.Paleckis Seimo nariu dirbo 2004–2007 metais, o 2007–2008 metais užėmė Vilniaus vicemero pareigas.
Iš Socialdemokratų partijos, kuriai priklausė, politikas buvo pašalintas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe 2008 metais. Vėliau pats įkūrė „Fronto“ partiją, iš kurios pasitraukė šių metų pradžioje.
A.Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“.
Su „Fronto“ partija A.Paleckis nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose tiek 2008, tiek 2012 metais. Iškovoti Seimo nario mandato jam nesisekė ir vienmandatėse apygardose.
Pirmą kartą jo siekęs Zarasų-Visagino apygardoje, 2012 ir 2016 metais politikas nesėkmingai kandidatavo Naujojoje Vilnioje.
Minėtas VSD ataskaitose
2008 metais įsteigta partija „Socialistinis liaudies frontas“ bei jos buvęs vadovas A.Paleckis ne kartą minėti viešose žvalgybos ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Žvalgyba yra vadinusi „Socialistinį liaudies frontą“ Rusijai palankia politine partija, rašiusi apie partijos atstovų dalyvavimą prieš JAV ir NATO nukreiptose prorusiškose propagandinėse akcijose.
Užpernai ataskaitoje pranešta apie stiprėjančias Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą. Tarp šių įrankių įvardintos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“.
Kaip pavyzdį VSD pateikė tai, jog į Vilniaus tarybą išrinktas „Fronto“ narys Rafaelis Muksinovas, kuris yra Rusijos federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“ remiamos Tėvynainių tarybos lyderis Lietuvoje.
Dar 2012-aisiais VSD veiklos apžvalgoje buvo publikuojamos nuotraukos iš A.Paleckio vadovauto „Fronto“ piketų bei iš patriotiniu jaunimu save vadinančių asmenų eisenų Kovo 11-ąją.
Po jomis rašoma, kad nestabili socialinė, politinė, ekonominė padėtis Lietuvoje yra viena pagrindinių užsienio valstybių ir saugumo tarnybų tikslų.
„Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama:
– konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę;
– formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą;
– kurstyti etninę, religinę, politinę nesantaiką;
– įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos politiką;
– diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES;
– gerinti nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą politiką ir kt.“, – vardija VSD
