Nors ne visi kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai kartu budėjo Vilniuje, jų pastangos ir veiksmai taip pat smarkiai prisidėjo atsilaikant prieš sovietinių okupantų agresiją. Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, per Sausio 13-osios įvykius buvęs sostinėje, pabrėžia, kad ypač svarbus buvo Kauno vaidmuo. „Kaunas buvo ryšys tarp Lietuvos ir Vakarų, likusio pasaulio“, – prisimena 68 metų A.Patackas.
Laimėjo informacinį karą
„Būdami Vilniuje, mes turėjome nuolatinį ryšį su kauniečiais. Jų vaidmuo buvo labai svarbus. Visų pirma, Kaunas užtikrino ryšį su Vakarais. Iš miesto buvo transliuojama informacija, kuria pasinaudoję laimėjome informacinį karą su agresoriais. Reikia įvertinti pasiaukojamą žurnalistų darbą. Kauniečiai saugojo radijo ir televizijos patalpas, Sitkūnus ir kitus labai svarbius objektus.
Be abejo, daug Kauno gyventojų buvo ir Vilniuje, prie Seimo rūmų. Saugojo juos“, – teigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys A.Patackas.
Jis apgailestauja, kad kai kurių aktyvių kauniečių grupių nuopelnai iki šiol nėra tinkamai įvertinti, jie nėra gavę apdovanojimų: „Tie žmonės yra kuklūs, atliko savo pareigą ir nieko daugiau nereikalauja.“
Nėra Sausio 13-osios istorijos
Reikėtų kolektyvinio darbo ir būtų parašyta objektyvi Sausio 13-osios istorija. Kol to nėra padaryta, visokie paleckiukai ir kiti gali pasakot pasakas.
A.Patackui labai gaila, kad dar nėra pradėta rašyti Sausio 13-osios įvykių istorija: „Su tokiu prašymu į istorikus kreipėsi grupė signatarų, tačiau iš Lietuvos istorijos instituto gautas atsakymas, kad šiuo metu nėra laisvų istorikų, kurie tuo galėtų užsiimti. Nors yra labai daug medžiagos, liudininkai, prokuratūros archyvas, Liucijos Baškauskaitės archyvas. Reikėtų kolektyvinio darbo ir būtų parašyta objektyvi Sausio 13-osios istorija. Kol to nėra padaryta, visokie paleckiukai (Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis) ir kiti gali pasakot pasakas. Tai turėtų būti valstybės rūpestis.“
Jaunimas – neabejingas
A.Patacką džiugina, kad jaunoji karta, nors savo akimis ir nemačiusi tragiškų kovos už nepriklausomybės atkūrimą įvykių, nėra jiems abejinga
„Jiems tie įvykiai, tam tikra prasme, yra tarsi reminiscencija: kaip jiems pateiksi, taip jie ją ir priims. Tai yra jau istorinis faktas. 20 metų pakanka jį apmąstyti. Reikia jo mokyti taip pat, kaip ir mokome bet kurios istorijos.
Teko girdėti apie akciją prie „Žalgirio“ arenos (studentų korporacija „Neo-Lithuania“ Sausio 13-ąją organizuoja tylią protesto akciją prieš garsaus rusų dirigento, „Kremliaus propagandos šauklio“ Valerijaus Gergijevo koncertą, – red. past.). Džiugina aktyvus ir besidomintis jaunimas. Be abejo, yra ir tokio, kuris niekuo nesidomi. Daug kas priklauso ir nuo konkrečių istorijos mokytojų“, – svarstė A.Patackas.
