Anot A.Šemetos, Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės pasiūlymas neišleido jokio džino. Jo ir Europos Komisijos pozicija nepasikeitė: mokesčių tarifai yra kiekvienos šalies reikalas.
Pasiūlyme nėra nė vieno žodžio apie tarifų suvienodinimą, rašoma pranešime. Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė leidžia atskleisti „uždangą“. Dabar valstybių narių taikomus pelno mokesčių tarifus sunku palyginti, nes jie skaičiuojami pagal skirtingas taisykles. Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė gali parodyti realią situaciją – kurioje šalyje tarifai iš tiesų yra palankiausi investicijoms.
A.Šemeta pabrėžia, kad nesiūlo įdiegti vienos pelno mokesčio bazės visose šalyse, o atvirkščiai – siūlo verslui pasirinkimą ir alternatyvią sistemą. Įmonės galėtų pasirinkti, pagal kokią sistemą nori skaičiuoti pelno mokesčio bazę. Tie verslininkai, kurie neplanuoja plėstis į kitas ES šalis ar nacionalinės taisyklės jiems atrodo priimtinesnės, galėtų toliau dirbti pagal šalių nustatytas sistemas. Tie, kurie mato ES sistemos naudą – galėtų ja naudotis.
Taip pat minima, kad mokesčių srityje sprendimai ES priimami vienbalsiai. Kiekviena šalis turi veto teisę. Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės klausimu jau prasidėjo diskusijos tarp ekspertų Taryboje ir Lietuva yra aktyvi šių diskusijų dalyvė.
A.Šemeta pabrėžia, kad jis pasiūlė galimybę verslui naudotis vienodomis pelno apmokestinimo taisyklėmis visoje Europoje. Dabar yra 27 skirtingos sistemos vieningoje rinkoje. Jei įmonė veikia keliose ES šalyse, ji turi prisitaikyti prie kiekvienos šalies taisyklių ypatumų.
Yra siekiama, kad įmonės galėtų pasinaudoti „vienu langeliu“ visomis prasmėmis: skaičiuoti pelną pagal tas pačias taisykles, pildyti ir teikti vieną mokesčių deklaraciją vietoje dvidešimt septynių. Ši iniciatyva dabar veikiančiam ES verslui kasmet padėtų sutaupyti 700 milijonų eurų administravimo išlaidų.
A.Šemeta primena, kad siūlomos ES taisyklės įmonėms būtų ne privalomos, o pasirenkamos.
Šis pasiūlymas daugiausiai naudos duos toms įmonėms, kurios jau veikia keliose ES šalyse arba toms, kurios ketina plėstis į kitas šalis, tačiau bijo naujų mokesčių labirintų.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslininkas norėtų įsteigti dukterines įmones Estijoje, Lenkijoje ar bet kurioje kitoje ES šalyje. Jei jis galėtų naudotis pasiūlyta sistema, jo mokesčių administravimo išlaidos sumažėtų dviem trečdaliais.
Smulkūs verslininkai dažnai net nesvarsto galimybės plėstis į kitas šalis dėl administracinių kliūčių. Bendros Europinės taisyklės palengvintų verslo sąlygas ir smulkioms, ir didelėms įmonėms. Skaičiuojama, kad kitose ES šalyse naujai verslą steigiančios įmonės galėtų sutaupyti apie milijardą eurų išlaidų advokatams, apskaitai ir t. t.
Pavyzdžiui, jei Lietuvos verslininko bendrovių grupės įmonė yra pelninga Lietuvoje ir Estijoje, bet nuostolinga Lenkijoje, skaičiuodama apmokestinamą pelną, ji galėtų kartu sudėti pelną ir atimti nuostolius iš veiklos abejose šalyse. Mokesčiai būtų mokami tik nuo bendro pelno. Atliktais skaičiavimais, dėl šio principo įmonės galėtų sutaupyti 1,3 milijardo eurų visoje ES. Be to, verslininkas teiktų tik vieną pelno mokesčio deklaraciją Lietuvoje, vieno langelio principu.
Ši iniciatyva leistų išvengti keliose ES šalyse veikiančių įmonių vidinių sandorių apmokestinimo skaičiavimų. Šiuo metu veikianti sistema yra labai sudėtinga, nes sandorių kainodaros taisyklės šalyse narėse yra skirtingos.
Anot A.Šemetos, šis pasiūlymas leistų išvengti painiavos ir sumažintų valstybei tenkančią biurokratijos naštą. Ir valstybių mokesčių administracijoms, ir verslui būtų padedama išvengti bylinėjimosi ir aiškinimosi. Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė ES būtų visiems naudinga.
Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės pasiūlymą šiuo metu svarsto ES Tarybos darbo grupės, vyksta techninės ekspertų diskusijos.
