Raginimai mažinti bendrą iždą nepalankūs Lietuvai, kuri, skaičiuojant vienam gyventojui, gauna didžiausią ES paramą.
„Pastebime tam tikrus pokyčius šalių mokėtojų mąstyme. Turbūt žinote, kad dar visiškai neseniai buvo toks aiškus reikalavimas sumažinti ES biudžetą mažiausiai 100 mrd. eurų, dešimtadaliu, lyginant su tuo, kas pateikta Europos Komisijos. Pastarąjį mėnesį tos pozicijos keičiasi ir šalys mokėtojos pripažįsta, kad ES biudžetas yra investicijų biudžetas, skatinantis ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą“, – žurnalistams Briuselyje sakė A.Šemeta, atsakingas už mokesčius.
„Tas pokytis mano supratimu yra labai svarbu, be abejo, dar ne visi taip galvoja, bet tendencija yra būtent tokia, tokiu atveju būtų palengvintas susitarimo pasiekimas dėl biudžeto apimties“, – teigė jis.
Europos šalims imantis taupymo priemonių, didžiosiose valstybėse, kurios daugiausia moka į ES biudžetą, populiarūs raginimui gerokai apkarpyti bendrą ES iždą naujoje ES finansinėje perspektyvoje, kuri prasideda 2014 metais. Lietuva ir kitos mažiau turtingos ES šalys ragina nemažinti bendro biudžeto ir paramos valstybėms narėms.
