„Vyksta atsakomybės nusimetinėjimas. Tai yra Vyriausybės ir Seimo atsakomybė. Trišalė taryba yra patariamasis organas (...). Žmonės balsavo ir rinko ne Trišalę tarybą, žmonės rinko Seimo narius, klausydami, ką jie žada ir tikėdami tais pažadais“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Lina Antanavičienė.
Prezidentės patarėjos teigimu, socialinis dialogas turi būti skatinamas, „bet valdantieji neturėtų slėptis nuo atsakomybės“.
L.Antanavičienė sakė, kad Trišalėje taryboje vyriausybė „galbūt kai kuriais klausimais palaikydavo šiek tiek daugiau vieną pusę, o ne kitą pusę“. Žurnalisto perklausta, ar ji turi mintyje darbdavių palaikymą, prezidentės patarėja atsisakė tai viešai įvardyti: „Tiesiog vieną pusę galbūt daugiau negu kitą.“
A.Sysas: „valstiečiai“ įvedinėja naują žanrą
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas sako, jog tai, kas šiomis dienomis įvyko dėl Darbo kodekso, yra naujas žanras.
„Per 20 metų mano praktikoje Seime nebuvo varianto, kad Seimo pirmininkas potvarkiu kreiptųsi į Trišalę tarybą, kuri jau svarstė tas pataisas. Ten nieko naujo, ir jie gali vėl pasakyti, kad tuo klausimu nesutaria. Bet tam ir yra įstatymų leidėjas ir vyriausybė, kuri atsakingą už tvarką Lietuvoje. Jei reikia taisyti, tai reikia taisyti. Jei nepritariame, reikia teikti pasiūlymus projektui, o ne leisti Trišalei tarybai potvarkius. Aš tai vadinu nauju žanru, saviveikla“, – LRT.lt kalbėjo A.Sysas.
Prezidentūros išsakytai pozicijai pritaria ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis. Opozicinių konservatorių lyderis sako, kad išties atrodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusimetinėja atsakomybę.
„Iš pradžių paskelbi, kad Darbo kodeksas yra netinkamas ir jį reikia taisyti. Vietoj to, kad taisytum ir rastum kompromisą, numeti susitarti kažkam kitam. Žinot, Seimo koridoriuose žmonės pasakoja apie tai, kad vyriausybės atstovai, įsipylę puodelį kavos, išeidavo iš posėdžio. Neturiu galimybės to patikrinti, bet taip gali būti. Jūs ten net ne Trišalė, o dvišalė taryba – susitarkit tarpusavyje“, – siūlė G.Landsbergis.
Pasak konservatoriaus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisose yra tiek jų, tiek socialdemokratų pataisos: „Vietoj to, kad būtų judama į priekį su Darbo kodeksu, viskas grąžinama į pradžią. Jei nebūtų tokie svarbūs Lietuvai klausimai, sakyčiau, kad toks elgesys – nerimtas ir vaikiškas.“
Lietuvoje nebėra telefono numerio, kuriam paskambinus būtų žmogus, atsakingas už tai, kad Lietuvoje nuo liepos 1 įsigaliotų Darbo kodeksas. Yra kažkas: darbo grupė, profsąjungos, darbdaviai, dar kažkas... Mėto kaip karštą bulvę, – LRT.lt dėstė G.Landsbergis.
G.Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad tarp valdančiųjų yra akivaizdi lyderystės stoka: „Anksčiau sakydavo, kad Briuselyje nėra telefono numerio, į kurį paskambini ir gali žinoti, kas prisiims atsakomybę. Europos Sąjungos institucijos tiek išsiskaidę, kad nebeaišku, kas atsakingas. Tai dabar Lietuvoje nebėra telefono numerio, kuriam paskambinus būtų žmogus, atsakingas už tai, kad Lietuvoje nuo liepos 1 įsigaliotų Darbo kodeksas. Yra kažkas: darbo grupė, profsąjungos, darbdaviai, dar kažkas... Mėto kaip karštą bulvę“, – LRT.lt dėstė G.Landsbergis.
Jo žodžiais, akivaizdu, kad procesas dėl Darbo kodekso gali strigti, ir bus vėl nukeltas jo įsigaliojimas.
Politologas: galime kalbėti apie atsakomybės vengimą
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad tokios „valstiečių“ kalbos ir veiksmai dėl Darbo kodekso įsigaliojimo leidžia pagrįstai kalbėti apie atsakomybės vengimą.
„Viena vertus, tai galima laikyti būdu rasti konsensusą tarp įvairių suinteresuotų grupių, bet klausimas, ar tokios konsensuso paieškos yra tinkamai organizuojamos, nes pats procesas yra gana chaotiškas. Etapas, kai buvo svarstymai Trišalėje taryboje, jau pasibaigęs. Dabar, atrodo, jai vėl norima grąžinti bent dalį klausimų.
Tai iš tiesų suteikia pagrindo kalbėti ir apie atsakomybės vengimą. Sakyčiau, kad ne mažiau svarbi priežastis gali būti tiesiog proceso nesuvaldymas ir mėginimas tokiu būdu išvengti kontroversijų, bet tam, mano nuomone, reikėtų asmeniškai investuoti daugiau laiko ir dėmesio. O to nesimato, todėl tai tampa panašu į atsakomybės vengimą“, – LRT.lt komentavo R.Vilpišauskas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Trišalės tarybos išvadų laukiama dėl septynių techninio pobūdžio pataisų. Anot ministro pirmininko, taryba jas aptars vėliau antradienį.
„Vienintelis neaiškumas yra ne kartą įvardintas principas, kad Seimas turėtų pataisyti Darbo kodeksą taip, kaip sutarė Trišalė taryba. Tos derybos įvyko laikantis to principo, kad nauji pasiūlymai po Trišalės tarybos nėra svarstomi, tačiau buvo keletas pataisų įregistruota ir po Trišalės tarybos, iš viso 7 tokios intervencijos. Šiandien kaip tik renkasi Trišalė taryba dėl tų 7 pataisų, kurios nebuvo svarstytos Trišalės tarybos, tada būtų galima spręsti plenariniame posėdyje, kam pritarti, o ką atmesti“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras S.Skvernelis.
„Nemanau, kad tos pataisos yra esminės, juo labiau kad nė vienos iš jų neatstovauja darbuotojų interesams. Jos yra daugiau techninio pobūdžio, tačiau reikalingos aptarti Trišalėje taryboje“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Liberalesnis Darbo kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ jo įsigaliojimą atidėjo pusmečiui, žadėdami geriau užtikrinti darbuotojų teises.