Daugybė didelių darbų
L.Mertinienės teigimu, jei ne A.M.Brazauskas, Vilnius būtų buvęs ne toks gražus.
„Tėvas labai mylėjo Vilnių. Manau, kad daug darbų padarė Vilniui. Be jo pastangų Vilniaus nepuoštų tokie gražūs objektai, kaip Prezidentūra, Valdovų rūmai“, – tarė L.Mertinienė.
Tėvas labai mylėjo Vilnių. Be jo pastangų Vilniaus nepuoštų tokie gražūs objektai, kaip Prezidentūra, Valdovų rūmai, – sakė L.Mertinienė.
„Gedimino prospektas, karaliaus Mindaugo tiltas“, – įteikdamas regalijas pridūrė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
L.Mertinienė pripažino, kad tėvui šis įvertinimas būtų buvęs brangus ir apgailestavo, kad Lietuva iki šiol nesupranta tikrosios jos tėvo darbų istorinės vertės.
„Jis tikrai nusipelnė tokį vardą gauti. O kad vėliau, tai geriau vėliau, nei niekada. Manau, kad gerai įvertintas ir įamžintas jo atminimas. Gal ir galima dar geriau, bet net nežinau, gal laikas turi parodyti, gal per menkai kol kas suprantama asmenybės vertė“, – sakė ji.
Išdrįso pasiūlyti pakeisti paminklą
To tarpu Audronė Usonienė pažymėjo, kad būtų visai neblogai, jei vis dėlto būtų pakeistas paminklas ant jos tėvo kapo.
„Būtų labai gražu, jei ten jis atsidurtų panašesnis“, – sakė ji, pripažindama, kad anksčiau nė nebūtų drįsusi to siūlyti, mat maniusi, kad turi būti taip, kaip nutarė valstybinė komisija.
K.Brazauskienė atsivedė M.Šalčiūtę
A.M.Brazausko antroji žmona Kristina į ceremoniją atvyko vėluodama. Negana to, ji į rotušę atsivedė interneto žvaigždutę Moniką Šalčiūtę, kuri po ceremonijos pasinaudojo proga bulvarinei laidai duoti interviu apie A.Brazausko įvertinimą.
Po ceremonijos K.Brazauskienė tikino, kad vyrui garbės piliečio vardas būtų buvęs svarbus, bet jai svarbesnė šventė bus ne ši, o netrukus sukaksiančios tryliktosios judviejų vedybų metinės.
„Tuomet tikrai nunešiu gėlių ant kapo“, – sakė K.Brazauskienė.
Anot jos, šis įvertinimas dar ne pabaiga, o prie paminklo ant A.M.Brazausko kapo jau visi priprato, todėl jo keisti gal ir nebėra reikalo.
A.Zuokas: „Vėluojame tarti „ačiū“
Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma, iniciatyvą parėmė ir dalis opozicijos.
Simboliška, kad regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A.Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu. Kalbėdamas Vilniaus rotušėje jis apgailestavo, kad A.M.Brazauską Vilnius įvertino tik po mirties.
Tačiau anksčiau, anot paskutinę dieną sostinės mero pareigas einančio politiko, A.M.Brazausko atminimo įamžinti neleido politinės rietenos.
Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.
Prezidentas A.M.Brazauskas mirė 2010 metų birželio 26 dieną, eidamas 78-uosius metus. Lietuvos prezidento pareigose jis buvo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, 1988-1990 metais A.M. Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.
Tryliktasis Vilniaus garbės pilietis
Pagerbiant buvusį šalies vadovą, pernai lapkričio pabaigoje jo vardas suteiktas Kauno hidroelektrinei, jo vardu dar prieš penkiolika metų pavadinta ir Kaišiadorių gimnazija. A.M.Brazausko vardą 2013-aisiais siekta suteikti ir Vilniaus Žirmūnų tiltui, tačiau tarybai pakeitus teisės aktus, siūlymui nepritarta.
Dabar A.Brazauskas tapo tryliktuoju Vilniaus garbės piliečiu.
Vilniaus garbės piliečiais paskutinįkart 2013-aisiais paskelbti poetas ir vertėjas, JAV Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova bei Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.
Šis titulas 1996-aisiais taip pat yra suteiktas buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Wilson Reaganui bei buvusiam Islandijos užsienio reikalų ministrui Jonui Baldvinui Hannibalssonui.
2000-aisiais garbės piliečiais tapo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir dirigentas bei violončelininkas Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, 2001-aisiais – buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennis Hastertas ir Nobelio premijos laureatas, poetas Czeslawas Miloszas.
2002-aisiais – poetas Justinas Marcinkevičius, 2003-iaisiais – buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis, 2006-aisiais – matematikos profesorius Jonas Kubilius, 2012-aisiais – architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas.
