Byloje A.Paleckis su verslininku D.Bertausku buvo kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę visuomet neigė tvirtindamas, kad tik atliko žurnalistinį tyrimą.
A.Paleckis lieka nuteistas, paskelbė Apeliacinis teismas, atmetęs nuteistojo ir dviejų jo advokatų skundą.
Teismo rūmus saugo gausios policijos pajėgos. Pareigūnai dirba ir pastato viduje, kur susirinko kelios dešimtys kaltinamojo gerbėjų. Pastarieji, išgirdę Apeliacinio teismo esminį pranešimą apie A.Paleckio kaltės patvirtinimą, paliko posėdžio salę, šūkaudami: „Gėda, nėra čia teisingumo!“
Skelbdamas motyvus teismas pažymėjo, kad Šiaulių teismas skelbdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi į bylą surinktų įrodymų visuma. Aplinkybės įvertintos tinkamai, nusikalstamos veikos įrodytos, todėl ir Šiauliuose paskelbtas nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas. Naikinti jo ar bent tobulinti sostinės teisėjų kolegija nerado jokio pagrindo, kitaip tariant, apeliantų skundas atmestas be jokių išlygų.
Nerasta pagrindo konstatuoti, kad paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė Paleckiui yra aiškiai per griežta.
„Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė Paleckiui yra aiškiai per griežta“, – pažymėjo teismas.
Penktadienį nuteistajam į galutinio nuosprendžio paskelbimą asmeniškai neatvykus, žaibiškas suėmimas jam, suprantama, negrėsė. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis jau galioja – nuteistasis turi pats prisistatyti į laisvės atėmimo vietą arba, jei to vengtų, būtų ieškomas pareigūnų ir nuvežtas į pataisos namus priverstinai. Paiešką palengvintų pagal kardomąją priemonę nuteistojo dėvima apykojė.
Teismo salėje skelbiamos nutarties bei skundo atmetimo motyvų įdėmiai klausėsi A.Paleckį gynęs garsus advokatas Adomas Liutvinskas. Vienas iš jo jau atsakytų klausimų – svarstoma rašyti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
A.Liutvinskas 15min pabrėžė tikrai matantis, kuo jo ginamajam paskelbtas nuosprendis yra ydingas teisės taikymo aspektais – būtent tik tokie ir nagrinėjami kasacinės instancijos teisme. Faktinių bylos aplinkybių LAT iš naujo netiria, nevertina, nebent tik įpareigoja žemesnių instancijų teismus tai atlikti iš naujo.
Apeliacinis procesas Vilniuje prasidėjo 2021 m. spalį. Tuo metu veiksmas vyko ne tik posėdžių salėje, bet ir prie teismo rūmų – Lukiškių aikštėje surengtas kaltinamojo rėmėjų piketas, neišvengta tvarkos pažeidimų, sulaikymų.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
A.Paleckis suimtas buvo laikomas nuo 2018 metų spalio, nelaisvėje praleido apie pusantrų metų, vėliau (nuo 2020 metų balandžio 6-osios) griežčiausia kardomoji priemonė įtariamajam buvo pakeista į švelnesnę.
Teisiamasis savo kaltės niekuomet nepripažino, ne kartą yra turėjęs galimybę viešai atsakyti į kaltinimus, pateiktį savąją įvykių versiją (žr. susijusius straipsnius).
Generalinė prokuratūra A.Paleckiui jau pirmosios instancijos teisme siūlė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o D.Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, primena BNS.
Suprasti akimirksniu
- 50-mečiui A.Paleckiui pirmosios instancijos teisme Šiauliuose skirta reali 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Dalis jos atlikta, nes įtariamasis 1,5 metų buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu.
- Teisiamasis kol kas buvo laisvėje, teismui palikus galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą.
- Šiaulių teisme prokuratūra buvo prašiusi A.Paleckį bausti dar griežčiau, tačiau Apeliaciniame teisme tik prašė patvirtinti pirminį nuosprendį pagrįstu bei teisėtu.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J.Melio kalinimą.
Praėjusiame dešimtmetyje A.Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.
Antrą kartą buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis A. Paleckis buvo sulaikytas 2018 metų rudenį, įtarus šnipinėjimu Rusijai.
D.Bertauskas, patvirtinus jo padarytus nusikaltimus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Aiškindama bylos nutraukimo motyvus, Šiaulių teisėja pabrėžė, kad sostinės verslininko geranoriškas bendradarbiavimas su teisėsauga padėjo ištirti bylą, išaiškinti organizuotos grupės asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Bylos nutraukimas nereiškia, kad verslininkas buvo išteisintas, kaip tik, kaip minėta, jo jam inkriminuotos veikos pasitvirtino.
Apeliaciniame teisme šią rezonansinę bylą sprendė trijų teisėjų kolegija: Vitalija Norkūnaitė (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nerijus Meilutis ir Marius Bajoras.
„Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu“, – per posėdį paskelbė teisėja V.Norkūnaitė.
Nuteistojo bendražygiai dar prieš teismo posėdį žurnalistams išplatino rašytinį šnipo A.Paleckio komentarą.
Kaip minėta, nuteistasis į teismo nutarties paskelbimą neatvyko, tačiau jo bendražygiai prieš teismo posėdį žurnalistams išplatino rašytinį komentarą.
„Kaip reaguosiu, jeigu teismo sprendimas bus nepalankus? Kaip į pripažinimą, kad judėjimas „Teisingumo aušra“ žengia teisingu keliu. Kova su korumpuota, oligarchine JAV marioniečių valdžia privalėjo iššaukti jos reakciją. Sistema mūsų išsigando. Ji bijo visos tiesos apie Sausio 13-ąją. Nes bandome ją išsiaiškinti. Ir ją išsiaiškinsime“, – apie savo įkurtą judėjimą komentare teigė A.Paleckis
Teismas: nekilo jokių abejonių
Po nutarties paskelbimo pranešimą visuomenei išplatino ir Apeliacinis teismas, kuriame pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu.
Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už „paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A.Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
