Kaip teigė VšĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė, per savaitgalį į priėmimo skyrių kreipėsi maždaug 7 žmonės, turintys nusiskundimų dėl minėto saulės žalingo poveikio bei dėl karščio.
Kreipiasi į medikus
Žalingi yra ultravioletiniai spinduliai, o jų poveikis pasireiškia tam tikro laipsnio odos pažeidimais. Taip pat žmogui žalingas šilumos bei saulės smūgis. Iš principo, kaip sakė R.Hofmanienė, ir šilumos, ir saulės smūgis pasireiškia tais pačias simptomais. Bet saulės smūgis dažniausiai įvyksta dėl to, kad žmogus nedėvi jokių galvos apdangalų, kada būna aktyvi saulė, o šilumos smūgis – dėl bendros aukštos aplinkos temperatūros. Simptomai yra maždaug panašūs: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, bendras organizmo silpnumas, kraujospūdžio kilimas arba kritimas.
„Kada yra sąmonės sutrikimas, pasireiškia karščiavimas, tuomet žmonės kreipiasi į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Taip pat nemažai pasitaiko odos nudegimų. Tokiu atveju kažkuo mes labai negalime padėti, tiesiog reikia laiko, yra tam tikros priemonės, kada žmogus gali pats jas naudoti po nudegimo saulėje. Žmogų ištikus saulės ar šilumos smūgiui, pirmiausia jis turi gerti daug skysčio, pabūti pavėsyje“, – teigė gydytoja.
Reikėtų vengti kraštutinumo
Lyg ir žinodami bei suprasdami žalingą saulės poveikį, dažnas, alinant karščiams, skubame prie vandens telkinio pasikaitinti saulėje, tiesiog degintis.
„Tas yra tiesa. Žmonės džiaugiasi saule, tai yra normalu. Tiesiog reikėtų vengti kraštutinumo. Aktyvios saulės metu – nuo 11 iki 16 val. reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Jeigu esame lauke, reikėtų rinktis pavėsį, būtinai dėvėti galvos apdangalus ir būtinai gerti skysčius, būtent ne kavą ar arbatą, o juo labiau ne alkoholinius gėrimus, bet vandenį.
Kuomet yra tokia aktyvi saulė, kaip pastarosiomis dienomis, reikia rinktis kūno kremus, turinčius kuo didesnę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių ir jais teptis kuo dažniau. Bet jeigu jau taip įvyko, jei žmogus patyrė šilumos ar saulės smūgį, visą laiką gelbsti trys paprasti žingsniai: nuvesti žmogų į pavėsį, vėsinti galvą su vandeniu, jokiais būdais ne lediniu ir ne su ledukais, nenardinti į ledą, nes žmogaus organizmą gali ištikti šokas ir tiesiog duoti daug gerti vandens“, – patarimais dalinosi R.Hofmanienė.
Buvo iškvietimų, susijusių su karščiu
VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus vyresnioji slaugos specialistė Jolanta Vaišvilienė pastebėjo, kad savaitgalį padidėjo iškvietimų, susijusių su karščiu. Buvo nualpusių žmonių, perkaitusių saulėje, kuriems buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Daugiau GMP pagalbos prireikė pagyvenusiems žmonėms, kuriems, kaip skundėsi, „buvo blogai su širdimi“. Tai galima sieti su padidėjusiais pastarųjų dienų karščiais.
Į GMP skyrių kreipėsi viena mama, kuri teigė, jog su vaikais buvo saulėje, persikaitino, po to juos pykino, vėmė, pakilo aukšta temperatūra.
„Mes nuolat pacientams, nuvykę į iškvietimus, sakom, kad nebūtų dienos metu saulėje, dirbtų arba labai anksti, arba vėlai, dėvėtų galvos apdangalus, bet ypač pagyvenę, būna ir darže, dirba soduose. Patariam, kad gertų daug vandens, o jei būna namuose, kad vėdintų patalpas, užtrauktų nuo saulės užuolaidas“, – teigė J.Vaišvilienė.
Apie karščio poveikį sveikatai
Sveikatos specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra, trunkanti kelias dienas ar savaites, yra žalinga žmonių sveikatai. Tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali turėti ne tik neigiamos įtakos sveikatai, bet ir gyvybei. VŠĮ Kėdainių PSPC Sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė primena, kokios asmenų grupės yra jautresnės karščio poveikiui, kaip apsisaugoti nuo karščio bei kokia pirmoji pagalba perkaitus.
Ypatingai jautrios gyventojų grupės
Tai – vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų); asmenys, kurie anksčiau sirgo arba serga lėtinėmis ligomis; asmenys, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio (kūdikiai ir vaikai iki 18 metų amžiaus, gyvenantys vieni, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantys vaistus, miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir / arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus); asmenys, kurie labiau veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis – lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.); socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
Kaip apsisaugoti
Patariama palaikyti namų aplinką vėsią: tikrinti kambario temperatūrą nuo 8 iki 10 val., 13 val. ir nakties metu po 22 val. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu; atverti patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi; dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio; geriau nenaudoti tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių, nes jos sugeria šilumą; patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį; stengtis būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
Dėmesio: patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.
Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis.
Riboti fizinę veiklą
Rekomenduojama vengti karščio: jei yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje; apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare; dažniau būti pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val.; riboti būvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje; dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.; nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Vėsuma ir skysčiai
Vėsuma ir skysčiai – būtini. Esant dideliems karščiams, praustis vėsesniu vandeniu arba apsišluostyti drėgnu rankšluosčiu, kempine; dėvėti tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Teptis apsauginiu kremu nuo saulės; miegojimui naudoti šviesesnę patalynę; gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys; vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo; vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Pirmoji pagalba
Pajutus silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, rekomenduojama pereiti į vėsesnę vietą, pasistengti atsipūsti ir įvertinti (pamatuoti) savo kūno temperatūrą bei informuoti šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašyti specialistų pagalbos telefonu 112. Atgaivinti organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių. Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreiptis į gydytoją.
