Aliuminio yra daugelyje buityje naudojamų gaminių, induose, folijoje, kepimo milteliuose ir nereceptiniuose vaistuose.
Tai labiausiai paplitęs metalas, sudarantis apie 8 proc. Žemės masės. Todėl aliuminio yra tiesiog visur, įskaitant geriamąjį vandenį ir maistą.
Kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, citrusiniuose vaisiuose, aliuminio yra daugiau nei kituose.
Aliuminio suvartojimas su maistu per parą svyruoja nuo 2,5 iki 13 mg.
Pagrindiniai šaltiniai – aliuminio turintys maisto priedai, aliuminio įranga žemės ūkyje bei maisto pramonėje, aliuminiai indai, kepimo folija.
Lietuvos gyventojų maiste aliuminio yra labai mažai, nes valgiui ruošti naudojami indai ir priemonės yra pagaminti iš specialaus aliuminio.
Tik labai nedideli šio metalo kiekiai patenka į produktus. Didesniame maisto tūryje aliuminis stipriai prasiskiedžia ir jo aptikti beveik neįmanoma.
Kepimo folija – gerai, bet ne per daug
Daugelyje virtuvių naudojama kepimo folija itin patogi – ji leidžia nenaudojant papildomų riebalų gaminti maistą, apsaugoti jį nuo ugnies, orkaitės karščio, o patiekalai išlieka sultingi.
Vis dėlto, maisto chemijos žinovo A.Žilinsko teigimu, ruošiant maistą retkarčiais naudoti aliuminio foliją saugu, tačiau nereikėtų persistengti.
„Kepimo folijos paviršius nėra aliuminio metalas – jis padengtas specialia aliuminio oksido plėvele.
Šį paviršių įbrėžus ar panašiai, toje vietoje atsiranda sąlytis su aliuminio, jau metalo, paviršiumi, ir jis yra jau toks ganėtinai aktyvus, reaguoja.
Tad jeigu yra toks mechaninis poveikis, o maiste yra rūgšties arba šarmo, susidaro tirpūs aliuminio junginiai, kurie turi tam tikrą poveikį“, – apie galimus pavojus, ruošiant maistą kepimo folijoje, kalbėjo profesorius.
Nepaisant to, profesorius akcentavo, kad aliuminis negali sukelti visų melagienoje vardijamų susirgimų – demencijos, vėžio, Alzheimerio, apsigimimų ir kt.
„Jei kalbėtume, kad vienas metalas galėtų žmogui taip pakenkti, tai turbūt būtų gyvsidabris ar arsenas, talis, tačiau niekaip ne aliuminis.
Jis nelaikomas nuodingu metalu, ne veltui visame pasaulyje buityje pilna iš jo pagamintų įrankių – neišmirė juk žmonės, kurie juos naudojo“, – paaiškino specialistas.
Visiškai išvengti šio elemento nėra galimybių. Tačiau nėra ir mokslinių įrodymų, kad aliuminio folija būtų tokia žalinga, jog reikėtų ją visiškai išbraukti iš maisto ruošimo proceso.
„Aš bent jau savo praktikoje negirdėjau, kad kažkas būtų apsinuodijęs aliuminiu, ne tik nuo kepimo folijos, bet ir nuo dezodorantų, kitų produktų, kur jo yra, ir tas apsinuodijimas būtų labai rimtas ar net keltų pavojų gyvybei“, – kalbėjo A.Žilinskas.
Maisto chemijos žinovas akcentavo, kad padauginus bet kokio elemento ar junginio jis gali kelti pavojų.
„Net deguonies padauginus gali būti blogai“, – kalbėjo jis.
Profesorius kalbėjo apie kumuliatyvinį, tai yra kaupiamąjį poveikį, kuris gali pasireikšti kepimo foliją vartojant per dažnai.
„Tai tas pats ir su žuvimis. Jei asmuo kiekvieną dieną po kelis kartus valgys vandenyno žuvis, kurios akumuliuoja gyvsidabrį, tai maždaug po metų gal ir pasijaustų apsinuodijimo pėdsakų. Tačiau vartojant, pavyzdžiui, tuną kartą per savaitę, šis poveikis išlieka nereikšmingas“, – paaiškino specialistas.
Nesvetima organizmui medžiaga
Natūraliai gamtoje esantis aliuminis retai sutinkamas metalo pavidalu.
Paprastai aliuminis aplinkoje aptinkamas kaip aliuminio druska arba kiti junginiai, pavyzdžiui, aliuminio citratas.
Ši medžiaga cirkuliuoja aplinkoje ir maisto grandinėje. Suaugusiųjų organizme natūraliai yra apie 30–50 miligramų aliuminio ir ši dozė nėra pavojinga.
Nors tiesa, kad šiek tiek aliuminio patenka į maistą, kai maistas gaminamas kepimo folijoje arba naudojant aliuminio indus, tačiau jis nesukelia itin reikšmingo poveikio sveikų suaugusiųjų sveikatai.
Žmogaus organizmas absorbuoja mažiau nei 1 proc. aliuminio, esančio maiste ar geriamajame vandenyje.
95 proc. šio gauto kiekio pašalina inkstai. Didžioji dalis aplinkos aliuminio, su kuriuo susiduriame, iš organizmo pasišalina per 24 valandas.
Vidutinis suaugęs žmogus per dieną suvalgo maždaug 7–9 miligramus aliuminio.
Šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo vietos aplinkos sąlygų, mitybos ar virtuvės indų.
Nei JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), nei Europos maisto saugos tarnyba nenustatė, kad šis poveikis pakankamai didelis, jog galėtų sukelti problemų sveikiems žmonėms.
-
Aliuminio folija kenksminga ruošiant maistą? Mitai ir tiesa
-
Aliuminio druskos antiperspirantuose: ar tikrai gali sukelti krūties vėžį? Specialisto komentaras
-
Paaiškėjo ugniagesių sveikatos tyrimai dėl sunkiųjų metalų
-
I.Urbanavičienė: ar saugu naudoti antiperspirantus su aliuminiu?
-
„E“ priedai maiste: ar visi kelia pavojų? II dalis
Grožio priemonių dalis
Aliuminio yra ne tik kepimo folijoje. Viena didžiausių sričių, kur šis komponentas naudojamas – kosmetikos pramonė.
Daugiausia aliuminio galime rasti antiperspirantuose, taip pat aliuminio junginiai naudojami dantų pastose, lūpų dažuose ir dekoratyvinėje kosmetikoje.
Didžiausias triukšmas buvo kilęs dėl aliuminio junginių naudojimo antiperspirantuose – buvo padaryta keletas tyrimų, kurie leido manyti, kad aliuminio druskos gali būti krūties vėžio priežastimi, kadangi navikuose buvo rasta aliuminio liekanų.
Tačiau vėliau atliktas ne vienas tyrimas šios teorijos taip ir nepatvirtino.
Aliuminio taip pat turi ir odos kremai, losjonai nuo saulės ar kūdikių servetėlės, kitos grožio ir kosmetikos priemonės.
Aliuminis ir neurologinės ligos
Aliuminio poveikis tam tikrais atvejais siejamas su demencija, sutrikusia nervų funkcija ir plaučių dirginimu, tačiau vieninteliu šių ligų sukelėju niekada nėra įprastas, su maistu gaunamas aliuminio kiekis.
Su aliuminiu susijusi demencija ir encefalopatija nustatyta vyresnio amžiaus žmonėms, kurių inkstų funkcija sutrikusi – neveikiant inkstams, su maistu gaunamas aliuminis gali kauptis organizme ir sukelti demenciją.
Kiti atvejai, kai aliuminis gali sukelti nervų sutrikimų, yra retesni, pavyzdžiui, jei darbuotojai, dirbantys aliuminio gamyklose ar kasyklose, yra veikiami nuolatinių mažų ar didelių aliuminio dulkių ar dūmų dozių.
Pastaraisiais metais susirūpinta, kad lėtinis aliuminio poveikis gali būti susijęs su Alzheimerio liga. 2008 m. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) atliko saugos vertinimą ir, remdamasi turimais duomenimis, nutarė, kad aliuminio poveikis per maistą nekelia rizikos susirgti Alzheimerio liga.
Onkologinių susirgimų nesukelia
Niekada nebuvo įrodyta, kad aliuminis gali sukelti vėžį.
Aliuminio lydymo gamyklų darbuotojams yra didesnė vėžio rizika, tačiau tai lemia kitų cheminių medžiagų, o ne aliuminio poveikis.
Pastaruoju metu nemažai kalbama, kad aliuminis, esantis antiperspirantuose, gali sukelti krūties vėžį, tačiau tai nėra tiesa.
Gydytoja dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pabrėžia: „Daug kas nori įrodyti, kad aliuminio druskos sukelia vėžį, tačiau tokių mokslinių įrodymų nėra.“
Tyrimai parodė, kad aliuminis neįsigeria per odą. Taigi jokiais tyrimais nenustatytas aliuminio ir vėžio ryšys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
