Priminė 2014-ųjų įrašą
Balandžio pradžioje viena „Facebook“ vartotoja paskelbė įrašą. „Chemtreilai, neva sąmokslo teorija. Bet štai apie jų žalą visiškai viešai ir atvirai kalbėta jau 2014“, – teigė ji.
Moteris pridėjo ne tik dangaus, išraižyto lėktuvų paliktomis baltomis juostomis, bet ir 3 min. trukmės vaizdo įrašą, nufilmuotą tų metų liepą Kalifornijoje (JAV).
„Asamblėja, subūrusi geriausius geoinžinerijos ekspertus Shasta apygardos administracinėje valdyboje. Francisas Mangle’as, biologas, daugiau nei 35 metus dirbęs USDA, liudija katastrofišką chemtreilų poveikį ekosistemai:
• Pagal mano tyrimus, daugumos vabzdžių (sausumos ir vandens) kiekis yra 20 proc. mažesnis nei įprasta.
• Paskutiniai lietaus vandens matavimai atskleidžia 13 100 mikrogramų aliuminio, kai turėtų būti 0.
Taip pat skaitykite: Danguje vėl mato „chemtreilus“, dabar – ir kaip karo Ukrainoje ženklą
• Dirvožemio pH yra 4 kartus šarmingesnis nei įprasta.
• Tai reiškia, kad nanodalelės randamos augalų ir žmonių kraujotakos sistemoje.“
Kaip tik šiuos skaičius mini vyras, „Facebook“ vartotojos ir vaizdo įraše pristatytas kaip F.Mangle’as, pensijon išėjęs mokslininkas.
Įraše pirmiausia jis paaiškino, kodėl esąs kompetentingas kalbėti šiais klausimais: su pagyrimu baigęs miškininkystės bakalauro, paskui – zoologijos magistro studijas, turįs 35 metų patirties, dirbęs JAV Žemės ūkio departamento (USDA) mokslininku ir daugelyje kitų sričių: nuo geologijos ir mikologijos iki vabalų ir žuvų.
Tuomet pranešė tyrinėjęs vabzdžius Siskju apygardoje ir nustatęs, kad jų nuo 2006 m. sumažėjo 20 proc. Esą nyksta ir pagrindinės paukščių rūšys.
2014-aisiais F.Mangle’as ištyręs 200 upėtakių skrandžius ir 98 proc. atvejų jie buvę tušti.
„Norite skaičių? OK, naujausi vandens tyrimai – lietaus testai. 13 100 mikrogramų viename litre aliuminio 2013-ųjų lietuje. Normaliai turėtų būti 0“, – aiškino pranešėjas. Jo žodžiais, 2000 m. šis rodiklis siekė 100 µg, 2010 m. – 1 000 µg.
Pensijon išėjęs mokslininkas pateikė ir, anot jo, tyro Šastos kalno pavyzdį. 8 tūkst. pėdų (kiek daugiau nei 2,4 tūkst. m) aukštyje esančiame sniege aliuminio neva rasta 61 tūkst. µg litre – keturiskart daugiau, nei ten randama dirvožemyje. „Iš kur, po velnių, atsiranda ši medžiaga, jei ji yra ne iš dirvožemio?“ – retoriškai klausė vyras.
Anot jo, rūgščių dirvožemių pH tapo 20 kartų šarmingesnis, o aliuminio dirvožemyje per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo.
Taip pat skaitykite: Pro Kauną praskridę JAV kariniai lėktuvai įkvėpė sąmokslo teorijai
Lietaus vandenyje rūgčių ir šarmų pusiausvyra siekusi 5,6, bet pastarųjų esą padaugėjo 20 kartų. „Aliuminis blokuoja esmines maistines medžiagas. Aš savo sode negaliu atkurti normalaus pH, nes nanodalelių dabar yra ir augalų, ir žmonių kraujotakos sistemose. Tad sveiki atvykę, kolegos jūrų kiaulytės“, – ironizavo jis ir sukėlė juoko bangą.
Pranešėjo teigimu, „šie testai yra tarptautinio masto, tai matome visame pasaulyje“.
„Žemės ūkio žlugimas ir traukimasis man kelia nerimą net labiau nei ankstesnė informacija apie autizmą bei Alzheimerio ligą“, – apibendrino jis.
Jokių mokslo darbų
Internete paieškojus informacijos apie Francisą Mangle’ą arba mokslininką tokiu vardu, net pirmuose puslapiuose neišmetama nuorodų į tinklalapius, kuriuose būtų paminėtas toks chemijos, dirvožemio, vabalų ar žuvų ekspertas ar pripažintas „chemtreilų“ tyrėjas.
Tik pridėjus žodį „chemtreilai“ pasirodo įrašai, kuriame minimas toks pensijon išėjęs mokslininkas. Informacijos apie jį galima rasti ir ieškant pagal pavardę bei jo minėto kalno Šasta pavadinimą.
Dauguma nuorodų veda į nežinomus tinklalapius, tinklaraščius, forumus ir panašius puslapius. Neišmetamas nė vienos populiarios žiniasklaidos priemonės – naujienų agentūros ar laikraščio – straipsnis, kuriame būtų aprašyti jo tyrimai.
„Google Scholar“ neranda nė vieno mokslinio straipsnio, kurio autorius ar vienas iš autorių būtų F.Mangle’as ar kuriame jis būtų pacituotas kaip ekspertas.
Taip pat skaitykite: Baltos juostos danguje vėl paskatino svaičiojimus apie chemikalus
Tai – ženklas, kad vyro pateiktus duomenis reikėtų vertinti atsargiai.
Įrašas, kuriuo pasidalijo minėta „Facebook“ vartotoja, balandžio pradžioje buvo paskelbtas Anais Tea (jos vardas matyti kairiajame viršutiniame ekrano kampe) kanale tinklalapyje „Odysee“.
Tarp kitų „Google“ galima rasti nuorodą į posėdį, kuriame nuskambėjo cituoti žodžiai (vaizdo įraše – nuo maždaug 23 min.).
Po įrašu paaiškinta, kad šis renginys vyko 2014 m. liepos 15 d. Šastos apygardos prižiūrėtojų rūmuose, jame dalyvavo daugiau nei 400 žmonių.
„Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo pateikti informaciją, kad Šastos apygardos regione (ir pasaulyje) yra labai didelė sunkiųjų metalų užterštumo ir UV spinduliuotės problema. 10 ekspertų pateikė valdybai duomenis, patvirtinančius sprendžiamų problemų pagrįstumą“, – paaiškinta čia.
Tyrė ne sykį
Kiek daugiau informacijos apie minėtus „tyrimus“ galima rasti puslapyje geoengineeringwatch.org. Šio tinklalapio įkūrėju ir „pagrindiniu tyrėju“ prisistato Dane’as Wigingtonas – vienas iš minėto renginio, kurio vaizdo įrašo ištrauka dalijamasi socialiniuose tinkluose, pranešėjų.
Pensijon išėjęs mokslininkas čia pristatomas kaip F.Mangelsas, iš internete skelbiamų vaizdo įrašų galima suprasti, kad būtent tai yra teisinga jo pavardė.
Internete galima sužinoti, kad jis gyvena Maunt Šastoje (tai yra miestas Siskju – vienoje iš šiauriausių Kalifornijos apygardų) ir prisistato mokslininku. Šiame tinklalapyje vyras pirmiausia vadinamas sodininkystės meistru. Taip pat nurodyta, kad jis 2008-aisiais po 35 metų darbo pasitraukė į pensiją iš JAV Miškų tarnybos Maunt Šastos-MakLeodo rajono biologo pareigų.
Tinklalapyje geoengineeringwatch.org pasakojama, kad 2009 m. vasario 1 d. jis paėmė vandens mėginį iš savo galinio kiemo lietaus matuoklio ir 2009 m. vasario 2 d. pateikė jį „Basic Laboratory“ laboratorijai Redinge (Kalifornija).
Nurodyta, kad kelis kartus skirtinguose mėginiuose buvo rasta aliuminio ir bario: „Šiuose mėginiuose aliuminio kiekis 2 020 ir 1 222 kartus viršija normą. Maunt Šastos teritorijoje nėra sunkiosios pramonės. Nėra jokios kitos priežasties, išskyrus chemtreilus, dėl kurios ši medžiaga galėtų būti tokia didelė.“
Toliau aprašytas 2009 m. privačioje valdoje į rytus nuo Šastos ežero paimto dirvožemio tyrimas. Ankstesni tyrimai esą rodė, kad dirvožemis turėtų būti labai rūgštus (pH 5,5), bet šis rodiklis esą siekė 7,4, kitaip tariant, buvo ne toks rūgštus.
Iš kur lietuje aliuminis?
F.Mangelso išvadų negalima vertinti kaip mokslinio tyrimo. Šiam taikomi tam tikri reikalavimai – ieškoma atsakymo į kurios nors srities mokslinį klausimą, keliamos hipotezės. Prieš tai dar atliekami įvadiniai stebėjimai, kurie būna nemažos apimties – į vieną ar porą kartų pastebėtus reiškinius dėmesio nekreipiama.
Tikrinant hipotezę, atliekami eksperimentai arba stebėjimai (kai eksperimentai neįmanomi, pavyzdžiui, istorijoje, astronomijoje). Surinkti duomenys padeda patvirtinti arba atmesti hipotezę, tam dažnai naudojami statistiniai ar kitokie matematiniai metodai.
Rezultatai skelbiami moksliniuose leidiniuose, pristatomi mokslinėse konferencijose. Juos turi būti įmanoma pakartoti kitur – ne tik autorių sąžiningumui, bet ir prietaisų patikimumui patvirtinti. Jei pirmieji gali manipuliuoti informacija, tai pastarieji dėl gedimo gali vėl ir vėl rodyti klaidingus rezultatus.
Aptariamus tyrimus F.Mangelsas atliko su savo kieme paimtais lietaus vandens mėginiais. Jų buvo tik keli ir, kaip teigiama, visada imami iš tos pačios vietos. Iš viename kieme buvusio vandens kelių tyrimų rezultatų biologas padarė išvadas apie „chemtreilų“ daromą žalą apskritai.
Per posėdį F.Mangelsas teigė, esą lietaus vandenyje buvo rasta 13 100 µg aliuminio, kai turėtų būti 0. Pastarasis rodiklis nerealus.
Žemėje aliuminis daugiausia aptinkamas plutos uolienose, kur yra trečias pagal paplitimą po deguonies ir silicio.
Amerikietis Mickas Westas, įkūręs tinklalapius „Contrail Science“ ir „Metabunk“, kuriuose tiria ir dekonstruoja pseudomokslinius teiginius bei sąmokslo teorijas, pavyzdžiui, apie „chemtreilius“ ir ateivius, rado paaiškinimą, kaip aliuminio atsiranda lietaus vandenyje.
Jo neabejotinai yra vėjo blaškomose dulkėse – Žemės paviršiaus dalelėse. Lietus išvalo orą nuo dulkių, tad jame galima tikėtis ir aliuminio. Tai patvirtina dar 1967 m. Kanadoje paskelbti kritulių sudėties tyrimų duomenys – per 13 skirtingų bandymų lietaus vandenyje aliuminio buvo rasta 520-1 120 µg/l.
Panašiai teigiama tinklalapyje „Contrail Science“, kuriame dekonstruojamos melagienos apie „chemtreilus“: „Viskas, ką šie tyrimai iš tikrųjų parodo, yra tai, kiek dulkėmis buvo užterštas mėginys.“
Lietaus vandenyje esama ore sklandančių dulkių dalelių, jų kiekis priklauso nuo oro sąlygų (buvo intensyvi audra po sausros ar lietus truko kelias dienas), nuo to, kiek ilgai talpa vandeniui surinkti stovėjo lauke.
Edwardas Elway’us Free iš JAV Dirvožemių biuro knygoje „The Movement of Soil Material by the Wind“ („Dirvožemio medžiagų judėjimas vėjyje“ rašo, kad jau prancūzų chemiko, meteorologo, aviatoriaus Gastono Tissandier (1843-1899) atliktų bandymų metu lietaus vandenyje buvo rasta 25-172 tūkst. µg/l kietųjų dalelių.
Be to, dar 1983 m. mokslininkai nustatė, kad vadinamieji rūgštūs lietūs aktyvuoja galimai kenksmingą aliuminį kalnų dirvožemyje ir upeliuose. Kitaip tariant, kenkti gali jau Žemėje esantis, o ne iš dangaus ją pasiekiantis aliuminis.
Dirvožemį keitė netinkamai
Puslapio geoengineeringwatch.org tekste rašoma, kad 2002-aisiais F.Mangelsas nusipirko namą Maunt Šastoje, visų pirma dėl to, kad dirvožemio pH buvęs mažesnis nei 6, tinkamas daržovėms auginti. Vėliau vyras taikė priemones rūgštingumui išlaikyti – kompostavo lapus ir žolę, tačiau pH pakilo iki 7 ir daugiau.
M.Westo įkurtame tinklalapyje „Metabunk“ pažymėta, jog F.Mangelsui „susidaro klaidingas įspūdis, kad kompostas, kurio pH jis vertina 6,8, dirvožemį parūgštins, nes iš tiesų komposto įdėjimas padaro visiškai priešingai, jis neutralizuoja dirvožemį ir padidina buferinį pajėgumą, kuris atsparus pH pokyčiams“.
Taip pat skaitykite: Lėktuvų paliktos baltos juostos vėl gąsdina: bijo ir saulės užtemdymo, ir ligų
„Basic Laboratory“, kuri tyrimus atliko ne tik F.Mangelso, bet ir D.Wigingtono prašymu, nurodė, kad buvo analizuojamas ne vien lietaus vanduo, bet ir dirvožemis bei dumblas. Kitaip tariant, vandens ir purvo, kuriame, kaip atkreipė dėmesį „Contrail Science“, tikrai yra aliuminio, mišinys.
2007-2008 m. atliktų tyrimų rezultatai aptariami 2010 m. sukurtame filme „What in the World are They Spraying“, kuriame propaguojama „chemtreilų“ sąmokslo teorija (esą lėktuvų danguje paliekamos juostos yra slapto aliuminio, taip siekiant blokuoti saulės spindulius, ir įvairių chemikalų purškimo, kuriuo užsiima vyriausybės, rezultatas).
Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, milijardierius nenori jos užtemdyti
Aliuminis yra dvyliktas pagal paplitimą visatoje. Jo yra augalų ir gyvūnų audiniuose. 1 kg gyvūnų gyvosios masės būna 1,6-16 mg aliuminio. Daugumos augalų sausojoje masėje jo yra apie 0,02 proc., o kai kuriems yra būtinas.
Šis cheminis elementas yra gausiausias metalas Žemės plutoje – sudaro apie 8 proc., o Havajuose – ir 30-60 proc. Šio metalo yra ore, kuriuo kvėpuojame, mūsų maiste, gėrimų skardinėse, virtuvės induose, kepimo folijoje, automobiliuose, antiperspirantuose ir kt.
Dėl to jo dažnai būna ir tiriamuose mėginiuose. Išskyrus atvejus, kai kontroliniai mėginiai paimami itin kruopščiai, rezultatai dažnai gali būti netikslūs.
„Metabunk“ paneigti ir kai kurie kiti F.Mangelso teiginiai. Pavyzdžiui, 2011 m. jis skelbė, kad Maunt Šastoje esančio Šastos parko upelio vandenyje buvo rasta 1 540 ug/l aliuminio.
Tačiau, vietos gyventojų teigimu, parke tuo metu buvo bendruomenės daržas, sporto aikštelės, riedučių parkas ir pan., bet jokio upelio. Tai rodo ir vietovės žemėlapis. Taigi ten negyvena ir upėtakiai, kuriuos vyras esą tyrė.
Mokslininkai sąmokslą paneigė
Teorija, kad lėktuvai į orą leidžia chemikalus ar biologinius agentus (bakterijas, virusus, parazitus ir pan.), gyvuoja jau bemaž tris dešimtmečius.
Jos ištakos siejamos su 1996 m. paskelbta JAV oro pajėgų (USAF) ataskaita, kurioje buvo pasakojama apie bandymus daryti įtaką orams. Pavadinimas „chemtreilai“ atsirado pakeitus žodžio contrail – taip vadinamas lėktuvų paliekamas kondensacijos pėdsakas (angl. condensation + trail) – pradžią.
Bet danguje matomos baltos juostos nėra ženklas, kad vyriausybės slapta į orą purškia chemikalus ir taip siekia pakenkti žmonėms, kontroliuoti orus ar užsiima geoinžinerija, kad, be kita ko, būtų lengviau kontroliuoti visuomenę.
Baltos juostos tėra iš lėktuvų variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje į ledo kristalus sušalęs oras.
Stipriausio smūgio šios teorijos šalininkai sulaukė 2016-aisiais, kai į jų skelbiamus duomenis gilinosi 77 atmosferą studijuojantys mokslininkai. Ekspertų išvada buvo vieninga: nėra įrodymų, leidžiančių teigti, jog vykdoma slapta visuotinė atmosferos veiksnių valdymo programa.
Tik vienas nurodė atokaus regiono dirvoje aptikęs daugiau bario, nei tikėtasi. Vis dėlto masinės kontrolės sąmokslo teorijos nepatvirtino niekas.
Išvada: vadinamųjų „chemtreilų“ egzistavimas grindžiamas konkrečioje nedidelėje teritorijoje surinkto lietaus vandens tyrimais. Jame buvo rasta aliuminio, o tai esą patvirtina, kad į atmosferą buvo purškiami chemikalai. Tačiau šis metalas yra gausiausias metalas Žemės plutoje, tad natūralu, kad jo būna dulkėse, o šios gali patekti į lietaus vandenį.
„Chemtreilais“ vadinamos baltos juostos danguje tėra iš lėktuvių variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje į ledo kristalus sušalęs oras.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
