Nors seimūnai žadėjo šį draudimą švelninti, kol kas ta kryptimi nieko nenuveikta – šiuo metu dauguma Seimo narių atostogauja, tad visi svarstymai atidėti rudeniui. Verslininkai šį draudimą laiko „žemiau kritikos ribos“.
„Draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją tebegalioja. Pavasarį būta siūlymų jį sušvelninti, tačiau dėl pataisų nieko konkretaus taip ir nebuvo nuspręsta“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto patarėja Rasa Duburaitė. Pasak jos, Seimo nariai ketino siūlyti uždrausti alkoholio prekybą tik iki tam tikros valandos arba tik tam tikrose vietose, tačiau vienos išvados neprieita. „Šio klausimo svarstymas yra atidėtas iki rugsėjo. Taigi, jei neįvyks joks neeilinis Seimo posėdis, draudimas galios taip pat kaip pernai“, – sakė R.Duburaitė.
Savivaldybių atstovai taip pat teigė negalį pakeisti šio draudimo. „Jei Seimas paliks draudimą galioti, jis galios – atšaukti jo mes negalėsime. Kiek žinau, savivaldybės gali ir savarankiškai nuspręsti uždrausti alkoholio prekybą rugsėjo pirmąją, tačiau pas mus tokių iniciatyvų tikrai nebuvo. Žinoma, dar yra laiko, tačiau kol kas jokių pasikeitimų neįvyko“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Verslininkai draudimą prekiauti alkoholiu laiko absurdišku. „Neturiu žodžių. Buvau įsitikinusi, kad bent jau viešbučiams ir restoranams šiemet šis įstatymas nebus taikomas“, – piktinosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, toks draudimas ne tik atneša nuostolių, bet ir kompromituoja valstybės įvaizdį.
„Jūs įsivaizduokite – į viešbučio barą užeina užsienietis išgerti taurės vyno, o mes jam turime aiškinti, kad negalima, nes Lietuvoje – rugsėjo pirmoji. Kaip mes atrodome tokiam žmogui?“ – apmaudo neslėpė E.Šiškauskienė. Pasak jos, galbūt toks draudimas galėtų būti taikomas tik prekybos centrams ar kioskams, arba, galbūt, jį būtų galima taikyti tik iki tam tikros valandos. „Tačiau tiesiog imti ir uždrausti visur – tai jau per daug. Mes net turime užrakinti minibarus viešbučių kambariuose – kaip dėl to turi jaustis viešbučio svečiai, gyvenantys ten jau kelias dienas ir staiga pamatę, kad minibaras užrakintas“, – stebėjosi E.Šiškauskienė.
Draudimą kritikuoja ir finansų ekspertai. „DnB Nord“ banko vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją tėra trumpalaikė ir neefektyvi akcija.
„Kaip rodo praeitų metų patirtis, šis draudimas neišsprendė problemų – nepilnamečiai vis viena randa būdų, kaip gauti alkoholio, arba tiesiog įsigyja jo anksčiau. Tad draudimo galiojimas ir šiais metais – betikslis“, – įsitikinusi J.Rojaka. Anot jos, kur kas logiškiau būtų imtis ilgalaikių priemonių: griežtinti alkoholio pardavimo nepilnamečiams kontrolę, skirti didesnes baudas pardavėjams, kurie į pirkėjo amžių pasižiūri pro pirštus. „Tai bent jau turėtų realų poveikį. Draudimai nieko nepakeičia: pavyzdžiui, Latvijoje prekybos centrai nuo 11 valandos vakaro negali prekiauti alkoholiu. Rezultatas? Žmonės įprato alkoholio įsigyti iki to laiko, ir tiek“, – pastebėjo J.Rojaka. Anot jos, užuot ėmusis betikslių vienadienių akcijų, problemą reikėtų spręsti platesniu mastu.
