Pastaruoju metu alkoholio kontrolės priemones priimtina skirstyti į tris grupes: visuomenės lygmens (bendrosios), švietimo ir individo lygmens bei kontrolės mažinimo (laissez-faire).
Bendrosios visuomenės lygmens priemonės yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama „geriausia prekė“ (angl. best buys), apimanti reklamos draudimą, kainos kėlimą, pardavimo laiko ribojimus. Remiantis ja, valstybė, sunaudodama mažiausiai išteklių, gauna geriausią visuomenės sveikatos ir gerovės rezultatą. Alkoholio žalos mažinimo prasme tai yra pačios veiksmingiausios ir efektyviausios priemonės. Tai patvirtina ir Lietuvos atvejo tyrimai, atlikti 2015 ir 2020 m.
Antroji grupė priemonių, nukreiptų į šveitimą, dažnai sulaukia didelės visuomenės paramos, nes jai nesipriešina alkoholio pramonė. Trečiąją grupę, kuri apima pačias liberaliausias priemones, labiau palaiko stipriau ir dažniau alkoholį vartojantys asmenys.
Visuomenės požiūris į alkoholio kontrolės priemones kinta. Alkoholio politikos tyrimų rezultatų sklaida yra itin aktuali, nes gyventojai turi būti informuoti apie politikos priemonių veiksmingumą, kas padėtų jiems apsispręsti, kurias alkoholio politikos priemones reikia palaikyti. Nuo to priklauso tolesnės alkoholio politikos raida ir rezultatai.
Sugriežtinus alkoholio politiką – ryškūs teigiami pokyčiai
Griežtesnė alkoholio politika koreliuoja su mažesniu alkoholio vartojimo lygiu ir mažesne žala, nors kultūrinės tradicijos yra labai reikšmingos. Šiuo požiūriu Lietuvos situacija yra unikali, nes šalis pasižymi ir griežta politika, ir aukštu alkoholio vartojimo rodikliu.
Svarbu pažymėti, kad norint gauti didžiausią siektiną efektą, alkoholio politikos kontrolės priemones būtina taikyti kompleksiškai. Lietuvos atveju, kuomet buvo įdiegtas „geriausios prekės“ priemonių rinkinys, tyrimai atskleidė, jog sumažėjo su alkoholio vartojimu susietas mirtingumas, sergamumas, žala keliuose, savižudybės, alkoholio žala kitiems nei pats geriantysis. Kai kurių mokslininkų teigimu, greta to didėja ir biudžeto įplaukos, gaunamos iš taikomų akcizo mokesčių: pajamos iš akcizų nuo 2016 m. iki 2019 m. padidėjo 44 proc.
Lygindami dėl kitų asmenų gėrimo patirtą žalą 2015 m. su 2020 m., nustatėme, kad vyrų grupėje žala mažėjo nuo 74,8 proc. iki 64,7 proc., o moterų – nuo 78,4 proc. iki 71,7 proc.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai tyrė, kaip po penkerių metų griežtesnės alkoholio politikos keitėsi alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai. Rezultatai atskleidė, kad bendras žalos rodiklis statistiškai reikšmingai sumažėjo. Žala mažėjo net šešiuose iš aštuonių vertintų kintamųjų, ypač reikšmingai – fizinio smurto, įsitraukimo į rimtą ginčą bei nesaugumo viešosiose vietose. Statistiškai reikšmingai (4,6 proc.) padidėjo tik vienas rodiklis – sutrikdymo dėl netinkamo girtaujančių asmenų elgesio viešosiose vietose. Tai sietina su didėjančiu nepakantumu girtavimo keliamai netvarkai.
Lygindami dėl kitų asmenų gėrimo patirtą žalą 2015 m. su 2020 m., nustatėme, kad vyrų grupėje žala mažėjo nuo 74,8 proc. iki 64,7 proc., o moterų – nuo 78,4 proc. iki 71,7 proc. Tai reiškia, kad įdiegtos politikos priemonės prisidėjo prie to, kad gyventume saugiau. Lietuva yra pasukusi visuomenės sveikatai ir saugumui palankia kryptimi, kurią labai svarbu išlaikyti. Tam svarbu tirti, kaip gyventojai palaiko atitinkamas alkoholio kontrolės priemones. Europos standartizuoto alkoholio tyrimų rezultatai leidžia tai padaryti lyginant 2015 ir 2020 m. duomenis.
Mažėjantis pritarimas ribojimams – nepalankus visuomenės sveikatai ir saugumui
Analizuojant respondentų pritarimą populiacijos lygmens politikos priemonėms, nustatyta, kad po penkerių metų daugiau nei pusė suaugusių gyventojų pritarė reklamos draudimui, o tai reiškia, kad šios priemonės palaikymas išliko nepakitęs.
2015 m. Lietuvoje alkoholio reklamos draudimo šalininkų buvo mažiau nei Europos šalių vidurkis, bet daugiau nei pusė suaugusių žmonių. 2020 m. sumažėjo pritariančiųjų vakarinės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimams, alkoholio kainos didinimui, alkoholį parduodančių vietų skaičiaus mažinimui.
Alkoholio kainos, pardavimo vietų, laiko ribojimų sumažėjimo tendencija 2020 m. stumia Lietuvą į prastesnę padėtį nei 2015 m. Europos šalių vidurkis. Tai, kad parama šioms politikos priemonėms Lietuvoje turi tendenciją mažėti, nėra palanku nei visuomenės sveikatai, nei saugumui.
2020 m. sumažėjo pritariančiųjų vakarinės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimams, alkoholio kainos didinimui, alkoholį parduodančių vietų skaičiaus mažinimui.
Mažėjo ir pritariančių atsitiktinėms vairuotojų patikroms
Bendrai žvelgiant, tiek 2015 m., tiek 2020 m. parama švietimo ir individo lygmens alkoholio kontrolės priemonėms išliko gausiausia lyginant su kitų grupių priemonėmis. Tačiau 2020 m. išryškėjo tam tikrų pokyčių, kuomet parama šios grupės kontrolės priemonėms mažėjo.
Lietuvoje sumažėjo pritariančiųjų, kad policijai turėtų būti leista atsitiktinai tikrinti vairuotojo blaivumą net nesant vairavimo išgėrus požymių: 2020 m. šios alkoholio kontrolės priemonės palaikymas buvo 18 proc. žemiau 2015 m. Europos šalių vidurkio (85 proc.). Suomijoje, Norvegijoje, Graikijoje ir Estijoje 2015 m. atsitiktines vairuotojų blaivumo patikras rėmė net 90–99 proc. suaugusių gyventojų. Mokslu grįsti įrodymai patvirtina, kad ši priemonė yra efektyvi mažinant žalą keliuose. Todėl svarbu, kad visuomenė suprastų, jog blaivumo patikrų vykdymas prisideda prie saugumo keliuose užtikrinimo.
Parama alkoholio ribojimų mažinimui – itin ženkli
Žvelgiant į alkoholio kontrolės mažinimo priemones (laissez-faire), tyrimo duomenimis, sumažėjo pritariančiųjų teiginiui, jog suaugę žmonės yra pakankamai atsakingi, kad apsaugotų save nuo žalos, susijusios su alkoholio vartojimu.
Kita vertus, beveik nepakito požiūris į teiginius, kad tėvai turėtų patys spręsti, kada vaikai gali pradėti vartoti alkoholį, bei kad alkoholis yra tokia pati prekė kaip kitos, nereikalaujanti ypatingų ribojimų. Abu šiuos teiginius palaiko itin aukštas procentas žmonių, viršijantis Europos šalių vidurkį. Tad parama alkoholio kontrolės mažinimui Lietuvoje yra ženkli – alkoholio žalos tiek pačiam geriančiajam, tiek jo aplinkiniams supratimas yra labiau siejamas su individo atsakomybe, o ne su alkoholio kontrolės politika.
-
Ekonomikos komitetas – už tai, kad masiniuose renginiuose būtų stipresnio alkoholio
-
Tiesa ar melas? I.Šimonytė teigia praėjusioje kadencijoje nepalaikiusi amžiaus didinimo įsigyjant alkoholį
-
Rudens sesijos apžvalga: 4 svarbiausi darbai, ties kuriais valdantieji suklupo
-
Vilniaus policija praneša, kokių alkoholio prekybos pažeidimų nustatė rugsėjo 1-ąją
Apibendrindami požiūrio į alkoholio kontrolės priemones pokyčius po penkerių metų, galime teigti, kad neužtenka vien sugriežtinti alkoholio kontrolės politiką – būtina rūpintis informacijos sklaida apie veiksmingas alkoholio politikos priemones, teigiamus žalos mažinimo pokyčius, kurie didintų efektyvių alkoholio kontrolės priemonių rėmėjų gretas.
Lietuva yra šalis, kuri neturi griežtos alkoholio politikos tradicijų ir kurioje kas antras suaugęs gyventojas alkoholį traktuoja kaip įprastą prekę, kuriai nereikia specifinio reguliavimo. Pastarojo teiginio rėmėjų proporcija Lietuvoje yra viena aukščiausių Europos šalyse. Todėl efektyvių alkoholio politikos priemonių palaikytojų praradimai kelia grėsmę, kad politika gali būti liberalizuota. Dėl šios priežasties antialkoholinės kampanijos, kurios remtųsi alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumo tyrimais, turėtų būti išplėstos.
Komentaras yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto ,,Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“ (Sutarties Nr. S-MIP-20-2) rezultatų dalis.
