Šventojoje visą savaitę vyko anoniminių alkoholikų sąskrydis – vasaros stovykla. Tuo pačiu tai Anoniminių alkoholikų organizacijos (AA) trisdešimtmetis Lietuvoje. Reikia švęsti!
Per 1000 iš šios priklausomybės išsivadavusių žmonių kasdien rinkosi į uždarus ir atvirus susirinkimus.
Vakarais – pramogos. Penktadienio vakarą koncertavo Saulius Urbonavičius Samas ir BIX. Ne paslaptis, kad Samas pats nė lašo į burną senokai neima.
Atlikėjas, kažkodėl netikęs Naisių vasaros festivalio scenai, pas anoniminius alkoholikus puikiai koncertavo. Pernai šiuos žmones linksmino Andrius Mamontovas.
„Didžiojo gėrio“ nešėjai dažnai atneša tragedijas
Anonimiškumas yra viena iš organizacijos vertybių ir tradicijų, todėl veidų ir pavardžių čia nebus. Tik vardai.
Daugybė žmonių į šiuos kasmetinius sąskrydžius atvyksta, nors nevartoja alkoholio jau dešimtmečius. Tai bendruomenė, kuri moka džiaugtis blaivybe, naujai duotu gyvenimu. Jų euforija tikra – be pompastikos ir paprasta.
Sankcijos alkoholiui šių žmonių gyvenimo niekaip nepalies. Jiems nesvarbu, kokioje pakuotėje ar kokioje parduotuvėje uždaryta jų mirtis.
Ar žinote, kokia yra šių žmonių nuomonė apie alkoholio ribojimus Lietuvoje? Eglė palygina su lengviau suvokiamu pavyzdžiu – cukralige. Jei tu sergi cukralige, tu vengi cukraus ir darai viską, kas tavo ligą pažaboja.
Alkoholis šiems žmonėms tarsi neegzistuoja. Jis išnyksta iš visų gyvenimo kampų. Eglė daug laiko praleidžia Norvegijoje, kur žmonės prie savo vaikų vengia ne tik gerti, bet ir rūkyti.
Sankcijos alkoholiui šių žmonių gyvenimo niekaip nepalies. Jiems nesvarbu, kokioje pakuotėje ar kokioje parduotuvėje uždaryta jų mirtis. Tačiau juk įdomi profesionalų nuomonė?
Kęstutis sankcijoms pritaria vien dėl to, kad pavojinga medžiaga tiesiog turi turėti savo vietą – kuo toliau nuo vaikų. Situacija, kai nuo šios pramonės pinigų priklauso pramogų ir sporto likimas yra ydinga.
Pati draudimų metodika Kęstučiui yra visai nepanaši į tą, kurią naudoja anoniminiai alkoholikai. Greičiau – atvirkštinė. Vyras cituoja klasikinę literatūrą, primena baisiausius pasaulio tironus, kurie nešė žmonijai „didį gėrį“. Jie žudė visus, kurie trukdo nešti žmonėms šią „tiesą“ ir „saulę“. Kodėl taip nutinka, kad visi „didžio gėrio“ autoriai neša kančias?
Kuris neprasigers – jaunas, protingas ar turtingas?
Visi trys pašnekovai neragauja alkoholio jau ilgiau nei du dešimtmečius. Istorijos sukrečia. Daiva – įrodymas, kad vaikai nėra apdrausti nuo alkoholizmo. Ji vartojo jau nuo 13 metų. Dar nesulaukusi pilnametystės ji suprato, kad kažkas čia tikrai negerai, tačiau niekaip negalėjo sustoti.
Nejuto jokio malonumo iš alkoholio, kol vieną dieną saikas lūžo. Kęstutis per dvejus metus nusirito iki visiško dugno.
Būdama 21-erių ji pateko pas anoniminius alkoholikus, kurie, kaip pati sako, ištraukė iš duobės ir suteikė naują gyvenimą: „Tuomet buvau jauniausia visoje organizacijoje. Į stovyklą bent kelioms dienoms atvykstu kasmet ir jaučiu jai didžiulį dėkingumą.“
Kęstučio istorija turėtų užkabinti tuos, kurie sakosi geriantys su saiku. Jis iki 33-ejų vartojo labai nedaug. Nejuto jokio malonumo iš alkoholio, kol vieną dieną saikas lūžo. Kęstutis per dvejus metus nusirito iki visiško dugno.
Jo siela maištinga ir filosofiška. Nežino ir nesirūpina, kuriame dabar žingsnyje iš dvylikos jis yra. Džiaugiasi blaivybe, mėgaujasi aštriomis ir giliomis diskusijomis su nepakartojamu sarkazmu.
Eglė buvo ir yra verslininkė. Ji daugybę jėgų atidavė AA organizacijai, kuri tas jėgas ir sugrąžino. Tai žmogus, kuris paneigia mitą, jog alkoholikais tampa tik vargo bitės, asocialūs, geriantys prastos kokybės alkoholį.
AA religiškumas yra labai stipri savybė, tik čia tokia profesijų ir rangų įvairovė, jog fanatizmui vietos nelieka.
Vienintelė gėrimo priežastis yra pats gėrimas. Visi sveikstantys išgirsta klausimą – kodėl tu geri? O atsakymai daugiau nei banalūs. Tiesiog patinka apsvaigti. Tiesiog noriu gerti.
„Ne, pigaus odekolono niekada negėriau. Tik prancūzišką“, – ironizuoja moteris. primindama, kad viena iš „12 žingsnių“ ištakų yra pagalba kunigams.
Būtent prasigėrusiems bažnyčios tarnams buvo kuriama sistema, kuri padėtų išsivaduoti iš alkoholio pinklių. Vėliau susijungė sveikstantys alkoholikai, psichologai, pedagogai ir sukūrė tai, kas vyksta iki šiol.
Moteris pabrėžia – tai nėra religinė organizacija. Jei kas nors jums lieps skaityti vieną vienintelę ir teisingiausią knygą, rodys vieną vienintelį kelią pasveikti – tai tiesiog radikalai, kurie mėgsta valdyti save sunkiai valdančius žmones ir juos pririšti.
AA vengia pabrėžti religiją, tačiau niekaip negali paneigti, jog kažkokia aukštesnė jėga dažnai veda ir gelbėja. Kęstutis prieštarauja. Jo nuomone AA religiškumas yra labai stipri savybė, tik čia tokia profesijų ir rangų įvairovė, jog fanatizmui vietos nelieka.
Manote, prasigeria tik tie, kurie neturi valios? Eglė galvoja kitaip: „Mes visi gimstame su viena ir ta pačia valia. Tik apsisprendžiame, ar tos valios jėgomis save naikiname, ar kuriame. Kiek valios pastangų reikia žmogui, kuriam ryte reikia išgerti? Jis gali nueiti daugybę kilometrų iki bokalo.“
